Palomenės seniūnija

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Palomenės seniūnija. © Hnit-Baltic, 2016

Palomenės seniūnija yra šiaurinėje Kaišiadorių rajono dalyje. Vakarinėje dalyje ji ribojasi su Pravieniškių seniūnija, pietinėje - su Rumšiškių seniūnija ir Kaišiadorių miesto seniūnija, pietinėje-pietrytinėje - su Kaišiadorių apylinkės seniūnija ir Žaslių seniūnija, rytinėje- šiaurės rytinėje Neries upė seniūniją skiria nuo Širvintų rajono savivaldybės, o šiaurinėje-šiaurės vakarinėje dalyje ji ribojasi su Jonavos rajono savivaldybe.

20321 ha plotą užimančioje seniūnijoje yra 47 gyvenamosios vietovės. Tai - Pagirių geležinkelio stotis ir 46 kaimai (Bagdoniškės, Bartkuškos, Beištrakiai, Beloniškės, Bučionys, Butkūnai, Būda, Eitekonys, Gečionys, Gegužinė, Guronys, Jačiūnai, Jagorovka, Karlauka, Kasparai, Kaspariškės, Kieliškės, Klampiniai Krušonys, Klūsai, Lapelės, Livintai, Lomeniai, Mackūnai, Medinai, Miežonys, Muldiškės, Neprėkšta, Pagiriai, Paliepis, Palomenė, Paromatės Krušonys, Pašuliai, Putriškės, Rusiai, Smilgiai, Surveliai, Svirplionys, Šilagalių Medinai, Šiliniai, Šilonys, Šimkaučiškės, Šukiškės, Tartokas, Tauckūnai, Vaidučiai, Vilionys, Zūbiškės).


Turinys

Demografiniai duomenys

2001 m. gyventojų skaičius seniūnijoje buvo 2457, 2009 m. - 2500, 2011 m. - 1662 žmonės. 2011 m. 45,2 proc. gyventojų (752 žm.) sudarė vyrai, 54,8 proc. (910 žm.) - moterys. Pagal amžių gyventojai pasiskirstė taip: 0-15 m. amžiaus sudarė 22,7 proc., darbingo amžiaus - 46,9 proc., pensijinio amžiaus - 30,4 proc.

Vidutinis tankumas - 8,2 žm./km². Tankiausiai apyvendintos vietovės - Zūbiškės (217 žmonių), Palomenė (184 žmonės), Miežonys (169 žmonės), Neprėkšta ir Tauckūnai (po 156 žmones), Beloniškės (145 žmonės), Vilionys (104 žmonės), Lomeniai (75 žmonės), Pašuliai (61 žmogus).

7-iose vietovėse gyventojų skaičius siekė nuo 26 iki 50, 6-iose 11 iki 25, 2-ejose - nuo 6 iki 10, 11-koje - nuo 1 iki 5. Dvylikoje kaimų (Būdoje, Guronyse, Jačiūnuose, Jagorovkoje, Karlaukoje, Klūsuose, Lapelėse, Medinuose, Svirplionyse, Šilagalių Medinuose, Šiliniuose, Vaidučiuose) gyventojų nebebuvo.


Administracija

Seniūnijos centras - Palomenė. Seniūnijos adresas - Palomenės k., LT-56383 Kaišiadorių r.


Seniūnai

Nuo 1995 m. Alvydas Kazlauskas


Seniūnaitijos

2009 m. Palomenės seniūnija buvo suskirstyta į 5, o 2014 m perskirstyta į 6 seniūnaitijas:

1. Palomenės seniūnaitija;

2. Zūbiškių seniūnaitija;

3. Beloniškių seniūnaitija;

4. Tauckūnų seniūnaitija;

5. Pašulių seniūnaitija;

6. Neprėkštos seniūnaitija.


Įstaigos, institucijos

Seniūnijoje yra švietimo ir kultūros įstaigų: Kaišiadorių rajono Palomenės pagrindinė mokykla, Palomenės kultūros centras su Zūbiškių skyriumi, Kaišiadorių viešosios bibliotekos Kasčiukiškių, Neprėkštos, Palomenės, Tauckūnų, Zūbiškių filialai.

Seniūnijoje veikia VšĮ Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centro Palomenės, Neprėkštos ir Tauckūnų medicinos punktai. Zūbiškėse yra Kaišiadorių rajono priešgaisrinės tarnybos Zūbiškių ugniagesių komanda.


Įmonės

Seniūnijoje yra valstybinės įmonės VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos Būdos girininkija ir Palomenės girininkija. Veikia AB Lietuvos pašto Kaišiadorių pašto Palomenės filialas.

Didesnės privačios įmonės: UAB AGROCHEMA, Romato durpynas, UAB Kelmynas, UAB Tomaldras, UAB Mano medis, S. Petkevičiaus įmonė PETKUS.


Visuomeninės asociacijos, organizacijos

Seniūnijoje įregistruotos ir veiklą vykdo šešios kaimo bendruomenės: Beloniškių bendruomenė, Neprėkštos bendruomenė, Palomenės bendruomenė, Rusių pakrantė, Tauckūnų bendruomenė ir Zūbiškių bendruomenė.

Veikia Kolekcininkų klubas "Kaišedarai", medžiotojų klubai "Palomenys", "Šilas", "Sakalas" ir "Neris".


Gamta ir gamtos paminklai

Maždaug pusę seniūnijos teritorijos užima miškai, kuriuose telkšo nemažai ežerų. Didžiausias seniūnijoje yra Neprėkštos ežeras (40,5 ha). Mažesni - Bedugnis, Baltas, Juodas, Kovinė.

Šiauriniu - šiaurės rytiniu seniūnijos pakraščiu teka Neris. Mažesnės upės ir upeliai seniūnijoje - Neries intakai Lomena, Bošė, Laukysta, Laukystos intakas Gamanta, Lomenos intakai Romatas, Uterna, Taurė, Živinta, Vertimas (su intaku Retupė), Bistryčia, Nota (su intaku Nora), Dapšė, Neprėkšta, Želvos intakas Livinta.

Vandens telkiniai iš viso užima 2,6 proc. seniūnijos teritorijos.

Seniūnijos teritorijoje yra Lomenos kraštovaizdžio draustinis, Būdos botaninis-zoologinis draustinis, Palaraisčio telmologinis draustinis ir dalis Šešuvos botaninio draustinio.

Svirplionių keturkamienis ąžuolas saugomas kaip gamtos paminklas.


Kultūros paveldas

Seniūnijoje iš viso yra 13 saugomų kultūros paveldo objektų. Daugiausiai yra archeologijos (7) ir architektūros (3) paminklų, mažiau mitologinių (2) ir istorinių-memorialinių (1).

Archeologijos paminklai - Rusių, Litviniškių senovės gyvenvietė, Tartoko senovės gyvenvietė, Beištrakių, Šukiškių pilkapynas, Guronių, Pravieniškių pilkapynas, Pašulių pilkapynas, Šilonių, Jačiūnų pilkapynas, Zūbiškių senkapis, vadinamas Švedkapiais. Architektūros - Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia ir klebonija, Palomenės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, Tauckūnų dvaro sodyba. Mitologiniai paminklai - Šilonių brasta, vadinama Velnio tiltu, Šilonių, Jačiūnių alkos pieva, istorinis-memorialinis - Lietuvos partizanų kapas Pašulių kaimo kapinėse.

Kiti kultūros vertybių požymių turintys objektai - Krivonių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, Šilonių vokiečių karių kapinės.


Šaltiniai


Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. Kaišiadorys, 2001
  • Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009.
  • Lukoševičius O. Kaišiadorių kultūros paveldas. Kaišiadorys, 2012.
  • Malinauskas V., Lukoševičius O. Kaišiadorys: gamtos ir kultūros paveldas. Vilnius, 2001.


© Kaišiadorių enciklopedija

Kitur perpublikuojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti autorystę.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos