Pamieris

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pamieris (Pomerże) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.
Pamieris ir apylinkės 1931 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Pamieris, kaimas Rumšiškių seniūnijoje, 3,5 km į šiaurės rytus nuo Rumšiškių, 10 km į šiaurės vakarus nuo Kaišiadorių, kairėje geležinkelio Vilnius-Kaunas pusėje. Per kaimą teka du upeliai - Dvarčius ir Miera, ištekanti iš Pamierio ežero.

Turinys

Kaimo vardo kilmė

Vietovardis vandenvardinės kilmės, kilęs iš upelio Miera vardo.

Istorija

Kaime rastas akmeninis kirvis. Pamieris paminėtas 1744 m. Rumšiškių parapijos gyvenviečių sąraše. Prie 1863 m. sukilimo buvo prisidėjęs Pamierio dvarininkas Gabrielius Colkevičius ir jo sūnus Vladislavas. 1889 m. dvarininkas V. Colkevičius Pamieryje turėjo 91 dešimtinę dirbamos žemės ir 15 dešimtinių miško; 1902 m. jis turėjo 96 dešimtines žemės. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1913 metais. 1919-1920 m. kovose už Lietuvos nepriklausomybę buvo sužeisti Izidorius Misiūnas ir Pranas Labanauskas - abu iš Pamierio. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1921 m. gretimame Ugoniškių viensėdyje buvo įkurta Pamierio pradžios mokykla. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. liepos 24 d.) kaime žuvo sovietinės kariuomenės žvalgas Leonidas Šumilinas. Iš pradžių buvo palaidotas Pamierio valstiečio Michailo Ivanovo sode; 1965 m. jo palaikai perkelti į Rumšiškių sovietinių karių kapus. 1945 m. kovo 19 d. nušautas Pamierio apylinkės pirmininkas Eustachijus Medzevičius, 1946 m. nušautas dar vienas Pamierio apylinkės tarybos pirmininkas Stasys Baibokas. 1948 m. nušautas J. Ciolkevičius. 1945-1950 m. įkalinti 3 gyventojai, 1949 m. ištremti 5 gyventojai.

1949 m. gruodžio 22 d. įkurtas „Pamierio ežerėlio“ kolūkis.

1923 m. kaime buvo 15 sodybų, 120 gyventojų, 1947 m. - 38 sodybos, 144 gyventojai, 1977 m. - 33 šeimos (93 gyventojai), 1983 m. - 30 sodybų, 2002 m. - 28 sodybos, 58 gyventojai. Buvusioje „Pravienos” kolūkio fermoje įsikūrusios Edmundo Baltrimo paminklų dirbtuvės.

Vietovardžiai

Pamierio pradžios mokyklos (veikusios Ugoniškių viensėdyje) mokytoja Regina Turčilauskienė 1937 m. vasario mėnesį užrašė Pamierio dvaro vietovardžius. Pateikėjai – Matas Meilutis ir Antanas Meilutis, abu gimę Pamierio kaime.

Dvarčius – upelis, tekantis per raistą 1 km atstumu į vakarus nuo dvaro. Įteka į Mieros upelį ties Gūtos kaimu. Vasarą išdžiūsta. „Žmonių pasakojimu, raiste upelis buvęs dvaro pono įsakymu išvalytas, iškastas nuo to ir gavęs Dvarčiaus vardą”.

Cigelnė (Cigelnia) – kalnelis. Apie 800 m į vakarus nuo dvaro. „Žmonių pasakojimu vardas kilęs nuo toje vietoje buvusios prieš 50–60 metų plytų dirbtuvės”.

Miera – upelis, tekantis dvaro vakarine puse, Išteka iš Pamierio, įteka į Pravienos upelį prie Jurgiškių kaimo. Vasaros metu išdžiūsta.

Pamieris – dvaras, 88 ha dydžio. „Žmonių pasakojimu, pirmasis šio dvaro savininkas buvęs Calkevičius, kurs pirkęs 27 valakų žemės sklypą su likusiais nuo maro žmonėmis iš Padeginskio už 100 auksinių. Kokia tų pinigų vertė buvusi ir kuriais tai metais įvyko nežinoma. Padeginskis buvęs kunigaikštis, jam priklausęs žemės ruožas apie 20 km ilgio ir 4 km pločio”.

Pamieris – ežeras, 6 ha dydžio. Apie 200 m į pietus nuo dvaro centro.

Sala – miškas raiste, 7 ha dydžio. Apie 800 m nuo dvaro į pietvakarius, prie kelio iš Pamierio į Pravieniškes. „Aplinkui buvęs raistas, dabar naudojamas ganykloms”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 218.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos