Paneriai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
22:33, 9 birželio 2012 versija naudotojo Rolandas247 (Aptarimas | įnašas)
(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Paneriai (Ponary) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Gyvenamasis namas Panerių kaime. Anksčiau jame gyveno Romas Karpavičius, o šiandien jis priklauso vienuolynui. 2003 m. R. Gustaičio nuotr.
Panerių kaime esantis Betliejaus Mergelės Marijos Dangun Ėmimo ir Šventojo Bruno vienuolynas (anksčiau vadinosi Betliejaus ir Dangun Paimtosios Mergelės seserų bei Aušrinės Marijos vienuolynas). 2003 m. R. Gustaičio nuotr.
Panerių akmuo su pėdomis. 2005 m. R. Gustaičio nuotr.

Paneriai (Panorai), kaimas Paparčių seniūnijoje, 3 km į šiaurę nuo Paparčių, 21 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių, Neries kairiajame krante. Čia yra alkakmenis su „Dievo pėdomis” ir alko šaltinis, saugomi kaip mitologijos paminklas.

Anksčiau apylinkės prie Neries upės buvo gausiai gyvenamos totorių. Ne išimtis ir Paneriai. Nors totoriai kaime seniai negyvena, bet juos mena šiame kaime paplitusi totoriška Jurevičiaus pavardė. Istorikas S. Dziadulevičius rašė apie Jušinų vėliavos totorius, atkeliavusius XV a. viduryje į Lietuvos Didžiają Kunigaikštystę iš už Volgos upės. Apie 1500 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras totoriaus Erustano sūnui Kurmančiukui paskyrė trijų kaimų žemes prie Neries, tarp jų ir dalį Panerių žemių, vėliau vadintas Panerių Kurmančikais. Šioje žemėje apie 300 m. gyveno minėtų totorių palikuonys - gausi Aziulevičių giminė. Kitos kilmingos totorių giminės atstovas Lambardejus Lembovičius žinomas kaip dalies Panerių žemių savininkas. Lembovičiai minimi dar 1567 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašauktinių sąrašuose - ten pat buvo paminėtas ir Panerių dvaras. Lambardejaus anūkas Suleimanas minėtą žemės dalį pardavė 1670 m. 1600 m. dalies Panerių-Kurmančikų savininku buvo Š. Žilinskis, kurie jam atiteko kaip žmonos Š. Milkamanovičiovnos kraitis. Vėliau šios žemės atiteko jų vienturtei dukrai Želisai, ištekėjusiai už Z. Šapovičiaus. Šapovičių duktė Raina ištekėjo už Misiulevičių giminės atstovo Rečipo, kuris galiausiai savo žemės dalį Panerių pardavė Mustafai Aziulevičiui. 1699 m. Trakų pavieto totorių vėliavininkas Dovydas Murza Baranovskis testamentu užrašė pinigų sumą Panerių mečetei, kurios pašonėje buvo totorių kapinės.

1968 m. traktorius išvertė piramidės formos rausvo granito akmenį (aukštis - 73 cm, apačioje - 42 cm pločio, storis - 25 cm), kurio vienoje pusėje buvo iškaltos arabiškos raidės ir data - 1646. Tai buvo musulmono (totoriaus) antkapis, kuriame arabų rašmenimis skelbiama: „Nėra dievo be Alacho, Muchamedas yra Alacho pasiuntinys, Ismailas - Alacho ir jo amžinumo musulmonų vadovas”. Pasakojama, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą Panerių kaime buvo rastas kitas antkapis ir atiduotas Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

1795 m. Panerių palivarką valdė J. Rogalskis. Jame buvo bravoras ir 1 sodyba, kurioje gyveno 9 gyventojai. Šalia buvusioje Panerių kaimo 1 sodyboje gyveno 4 gyventojai. 1830 m. dvare buvo 1 sodyba, 21 gyventojas katalikas, kaime - 6 sodybos, 28 gyventojai katalikai. 1853 m. minimas Panerių kaimas (3 sodybos ir 23 gyventojai katalikai) ir Panerių viensėdis (1 sodyba ir 7 gyventojai katalikai).

1857 m. čia savo kelionės Nerimi metu lankėsi žinomas to meto visuomenės ir kultūros veikėjas K. Tiškevičius. Jis rašė: „Mano raginami irklininkai pasispjaudė delnus ir dar labiau įtempė raumenis. Varėme laivą į Zūbiškes, nes jau saulė buvo pakrypusi į laidą, o juodi debesys, užtraukę dangų, pranašavo lietų. Tačiau kaip aplenkti, kaip nestabtelėti prieš kuklų medinį kryžių, stovintį gražiame Neries kranto kampelyje? Kaipgi nepaminėti malda kapo, kuris priglobė nusipelniusio žmogaus palaikus? Kairiajame Neries krante, per tris varstus ligi Čiobiškio, prie gražaus pušynėlio priešais Rogalskių Panerių dvarelį, palaidotas generolo Chlapovskio [D. Chlapovskis (1744-1879) - 1812 Napoleono žygio į Rusiją ir 1831 sukilimo dalyvis - autoriaus pastaba] korpuso štabo viršininkas pulkininkas Valentinas d’Hoterivas. Jis, keliantis kariuomenei per tą upę Bielazariškėse, maudydamasis paskendo. Suradę jo lavoną, draugai broliškai supylė jam kapą. Auksinis žiedelis, užmautas ant jo piršto, buvo vienintelė fundacija, už kurią prie jo kapo buvo pastatydintas šis kuklus medinis kryžius su užrašu. Ne veltui turime patarlę: kas ginklą pakelia, nuo ginklo ir žūsta. Valentinas d’Hoterivas kadaise buvo Varšuvos karo mokyklos plaukimo mokytojas. Savo profesijos meistras mokėjo kitus lavinti, bet kai jam teko nelemtą valandą susiremti su Neries vandenimis, užmokėjo savo gyvybe už plaukimo meną”.

1897 m. Panerių palivarkas (6 gyventojai ir 82 dešimtinės žemės) priklausė Davidavičiui, o Panerių kaime tuo metu gyveno 38 gyventojai ir buvo 61 dešimtinė žemės. 1913 m. kaime - 10 sodybų ir 50 gyventojų katalikų, dvare 1 gyventoja katalikė - 20 m. amžiaus Marija Kimont, Kazokiškių parapijos gyventojų sąraše įrašyta lietuve. Visi kaimo gyventojai užrašyti lenkais. Nuo 1923 m. minimas tik Panerių kaimas (11 sodybų ir 52 gyventojai), 1927 m. - 15 katalikų šeimų (63 gyventojai). Beveik visi kaimo gyventojai turėjo Jurevičiaus pavardę. 1931 m. Panerius nusiaubė didelis potvynis. Tais metais Paneriuose buvo 16 sodybų ir 189,21 ha žemės. 1933 - 9 sodybos ir viena bendra pirtis, kurioje džiovindavo ir linus. Tais pačiais metais kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius. 1937 m. - 64 gyventojai katalikai, 1947 m. - 8 sodybos ir 38 gyventojai. 1945 m. Paneriuose apylinkėse veikė S. Jurevičiaus vadovaujamas 25 partizanų būrys. 1945-1946 m. įkalinti 4, 1949 m. ištremti 4 gyventojai. 1946 m. kaimą užliejo antrasis potvynis, po kurio daugelis gyventojų buvo priversti savo sodybas kelti aukščiau - ant antros Neries upės terasos. 2000 m. buvo 7 sodybos ir 22 gyventojai. Dvaras sunaikintas, išlikęs tik rūsys. 1993 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos metu čia rasta XVII amžiuje ir vėliau žiestų puodų bei koklių šukių.

Nuo 1994 m. veikia Betliejaus Mergelės Marijos Dangun Ėmimo ir Šventojo Bruno vienuolynas (anksčiau vadinosi Betliejaus ir Dangun Paimtosios Mergelės seserų bei Aušrinės Marijos vienuolynas).

Ties Panerių kaimu Neryje yra Totorės rėva, anksčiau vietinių gyventojų vadinta Totorių brasta, dabar tiesiog ropa. Archeologas Petras Tarasenka apie ją 1922 m. rašė: „Čia supykusi Neris ant pastojusios kelią granito uolos metasi ūžesiu, aptaško putomis, bet nesuveikus, metasi dar kartą, kitą - prabėga jas ir vėl nutyla. Tik baltos putos ilgai dar rodo, kad buvo supykusios šviesios bangos…”. Prieš Antrąjį pasaulinį karą, pasak vietinių gyventojų, čia buvęs keltas, prie kurio turgaus dienomis susidarydavo vežimų eilės. Priešais ropą - Skerdimų laukas, kuriame „senovėje vykęs mūšis”.

Panerių gyventoja S. Jurevičiūtė-Andriuškevičienė (gimusi 1930 m.) suteikė žinių apie netoli rėvos upėje esantį akmenį su „Marijos pėdele“. Kita šio kaimo gyventoja - G. Jurevičiūtė-Ciesiūnienė (gimusi 1925 m.) apie šalia jos sodybos esančius paminklus - akmenį su „Dievo pėdom“ ir šaltinį, papasakojo: „Kai Dievas tvėrė žemę, jis po ją vaikščiojo. Akmenys tada buvo minkšti. Kai jis atsistojo ant šito akmens, taip ir liko pėdos. Šaltinio vanduo yra labai švarus. Mano tėvas jo vandeniu kiekvieną rytą apsiprausdavo akis, po to ir veidą, o šaltinėlio vandenį vadino stebuklingu”.

Dar žmonės pasakojo apie XIX a. pabaigoje kaime gyvenusį keistuolį J. Jurevičių. 1895 m. jam jau buvo 80 metų. 25 metus jis buvo tarnavęs rusų kariuomenėje. Keistuoliu jį laikė todėl, kad piemenims pasakodavo, jog „ateis laikas, kai keliai bus iš akmenų subudavoti, patys vežimai be arklių važinės, ore skraidys plieniniai paukščiai, žemę geležiniai plūgai be arklių ars”.

Vietovardžiai

Aleksandriškių pradžios mokyklos vedėjas Andrius Čiurinskas 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Panerių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Aleksandras Liutkevičius, gimęs Širvintų valsčiuje.

Kalakalnė (vietos tarme Kalakalni) – laukas. Pakalnė - slėnis, dirbama žemė. 2 ha dydžio. Antano Viršilos sklype. „Šešonių k. gyv. tą vietą vadina Galakalnė”.

Lemucionys – palivarkas. 160 ha dydžio. „Dabar - Panerių kaimas”.

Paneriai – kaimas. 5 ūkiai. „Panerių vardas duotas išskirsčius Lemucionių fol.[palivarką - aut. past.] į vienkiemius”.

Paparčių pradžios mokyklos mokytojas Petras Povilaitis 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Panorų kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Andrius Čiulada, gimęs Pakalniškių kaime.

Duobelkos – dirva. Smėlėta, 6 ha dydžio. Paneryje, į rytus nuo kaimo 0,8 km.

Eizdaklonis – miškas. 10 ha dydžio. Per vidurį eina klonis. Į pietus nuo kaimo 1 km.

Krivūlka – dirva. Smėlėta, 4 ha dydžio. Paneryje, į rytus 0,5 km.

Kaminyčia – dirva. Smėlėta, 30 ha dydžio. Į rytus nuo kaimo 1 km.

Olkupiai – dirva. Priemolis, 5 ha dydžio. Į vakarus nuo kaimo 0,5 km.

Panorai – kaimas. 2 valakai. „Seniau Panorų k. gyveno totoriai. Kai jie pritrūkdavo duonos, tai eidavo prašyti pas Paparčių kleboną. Už gautus javus totoriai duodavo žemės sklypelius. Vėliau šiuos sklypelius klebonas atiduodavo Pakalniškių k. gyventojams. Užtat Pakalniškių ir Panorų k. žemės susimaišiusios”.

Pievgalas – dirva. Smėlėta, 20 ha dydžio. Į rytus nuo kaimo 1 km. „Yra kapinės nuo Prancūzmečio. Jose randama pinigų, žiedų ir kt.”

Paloidzės – dirva. Smėlėta, 3 ha dydžio. Į rytus nuo kaimo 1,2 km.

Paniauriškės – miškas. Priemolis, 20 ha dydžio. Į rytus nuo kaimo 1,5 km.

Pantakalnis – dirva. Molis, 9 ha dydžio. Į pietus nuo kaimo 1,6 km.

Skerdimai – pieva. Juodžemis, 2 ha dydžio. Į rytus nuo kaimo 1,2 km.

Telėtninkai – pieva. Juodžemis, 4 ha dydžio. Į rytus nuo kaimo 0,4 km.

Varniškės – dirva. Smėlėta, 8 ha dydžio. Į pietus nuo kaimo 0,5 km.

Žliobiškės – dirva. Smėlėta, 6 ha dydžio. Į vakarus nuo kaimo 0,5 km.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 190-191.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos