Paparčių Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Paparčių bažnyčia. 2010 m. R. Gustaičio nuotr.
Paparčių bažnyčia ir jos klebonas A. Dumbliauskas. Vinjetė iš albumo „Kaišiadorių vyskupija. 1957“.
Paparčių bažnyčios interjeras. 2010 m. R. Gustaičio nuotr.
Švč. Mergelės Marijos Snieginės paveikslo aptaisai

Paparčių Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia yra Paparčių kaime. Artimiausios - Žaslių, Gegužinės bažnyčios. Šalia Paparčių bažnyčios yra kapinės.

Turinys

Istorija

Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1522 m. Netrukus, XVI a. II-oje pusėje, ją pasisavino evangelikai reformatai. 1609 m. ji gražinta katalikams. 1649 m. LDK iždininkas Stanislovas Beinartas Paparčiuose įkurdino dominikonus, kurie senosios medinės bažnyčios vietoje pastatė naują mūrinę bažnyčią. Daugiau kaip 300 metų bažnyčia priklausė dominikonų vienuolynui. 1891 m., praėjus 27 metams nuo vienuolyno uždarymo (1864), bažnyčia ir vienuolynas nugriauti. 1907 m. parengtas mūrinės bažnyčios projektas. 1915 m. į Paparčius paskirtas kunigas Jurgis Zimkus. Jo rūpesčiu 1916 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (projekto autorius - žinomas to meto architektas A. Filipovičius-Dubovikas). 1949 m. bažnyčia suremontuota, jos vidus kunigo A. Dumbliausko rūpesčiu išpuoštas.

Klebonai

1916-1920 m. - Jurgis Zimkus

1920-1922 m. - Stanislovas Smolinskis

1923-1925 m. - Juozapas Mincenvičius

1925-1927 m. - Kazimieras Čibas

1927-1928 m. - Alfonsas Petrulis

1928-1934 m. - Justinas Jurkūnas

1936-1943 m. - Petras Šiugžda

1943 (ar 1944 m. pradžia)-1946 m. – Petras Valatka

Kazimieras Pivariūnas

1947-1948 m. - Zigmantas Stančiauskas

1948-1949 m. - Juozas Kanaverskis

1957 m. - A. Dumbliauskas

1967-1968 m. - Nikodemas Švogžlys-Milžinas

Nuo 1970 m. - Hiliaras Misiūnas

Vikarai

1946 m. - Zigmas Neciunskas

Meno vertybės

Naujos Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Pranciškaus Asyžiečio šventovės interjere buvo pritaikyti senieji, dar dominikonų laikus menantys dekoro elementai. Į didijį altorių įkeltas malonėmis garsėjantis XVII a. paveikslas „Švč. Mergelė Marija Snieginė“ (virš kurio atskirai pakabinti šio paveikslo aptaisai) ir baroko formų tabernakulis. Atpirkėjo kančią iiustruoja meniškos baroko stilistikos medinės skulptūros „Jėzus prie stulpo“ ir „Nukryžiuotasis“. Taip pat išsaugotos lobyne laikomos senųjų altorių dalys, iš kurių itin išsiskiria dominikonų šventųjų - šv. Domininko, šv. Tomo Akviniečio, šv. Pijaus V - skulptūriniai atvaizdai.

Literatūra

  • Kaišiadorių vyskupija ir jos sakralinis paveldas / sud. S. Poligienė. – Vilnius: Savastis, 2006. – P. 156-157;
  • Lukoševičius O. Kaišiadorių bažnytinis paveldas. – Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2017. – P. 82-91.
  • Lukoševičius O. Paparčių apylinkių kultūros paveldas. – Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2015.
  • Misius K., Šinkūnas R. Lietuvos katalikų bažnyčios (žinynas). – Vilnius: „Pradai“, 1993. – P. 101;
  • Spurgevičius P. Naujosios bažnyčios statyba // Paparčių ir Žaslių apylinkės: straipsnių rinkinys / sud. J. Mačiokienė. – Kaišiadorys: Kaišiadorių etninės kultūros centras, 1997. – P. 227-232;
  • Spurgevičius P. Marijos Snieginės paveikslas // Paparčių ir Žaslių apylinkės: straipsnių rinkinys / sud. J. Mačiokienė. – Kaišiadorys: Kaišiadorių etninės kultūros centras, 1997. – P. 232-235.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos