Paparčių piliakalnis, vadinamas Žydkapiu

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Paparčių piliakalnio, vadinamo Žydkapiu, vaizdas iš pietų pusės. 1937 m. (Kurilienė, 2009, p. 135)
Paparčių piliakalnio, vadinamo Žydkapiu, vaizdas iš pietvakarių pusės. 2012 m. A. Kurilienės nuotr.
Paparčių piliakalnio, vadinamo Žydkapiu, planas ir pjūvis. 1937 m. B. Lukoševičiaus brėž. (Kurilienė, 2009, p. 133)
Paparčių piliakalnio, vadinamo Žydkapiu, vaizdas iš rytų pusės. 2008 m. A. Kurilienės nuotr.

Paparčių piliakalnis, vadinamas Žydkapiu yra Paparčių seniūnijoje, Paparčių kaimo šiaurės rytinėje dalyje, 0,45 km į rytus nuo Žasliai–Vievis ir Pakalniškių kelių kryžkelės, 30 m į šiaurę nuo Žiežmaros upės pralaidos kelyje Žasliai–Vievis, kairiajame Žiežmaros upės krante.

Piliakalnis įrengtas Žiežmaros upės kairiajame krante esančiame aukštumos kyšulyje. Piliakalnio rytinė dalis remiasi į upelį, iš šiaurės ir pietų jį juosia upelio slėnis, iš vakarų prieina gretima aukštuma.

Šlaitai – statūs, 16–18 m aukščio.

Aikštelė – pailga, orientuota rytų – vakarų kryptimi. Dalis jos nuplauta upelio. Aikštelė yra 25 m pločio vakariniame gale, 3 m ilgio centre, 7 m ilgio rytiniame krašte, iki 2 m iškiliu viduriu. Aikštelės vakarinėje dalyje supiltas 24 m ilgio, 3,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas. Jo išorinis 5,5 m aukščio šlaitas nusileidžia į 2 m gylio ir 25 m pločio griovį.

Didžioji aikštelės dalis (rytinė) jau XX a. pradžioje buvo nuplauta Žiežmaros upės.


Piliakalnis yra valstybės saugomas.


Turinys

Padavimai, pasakojimai

Piliakalnis vadinamas Žydkapiu.

P. Tarasenka yra užrašęs pasakojimą apie tai, jog piliakalnyje buvo aukuras, o jame kūrenta amžinoji ugnis.

Pasakojama ir tai, kad piliakalnyje labai seniai palaidotas rabinas su dvylika sūnų. Sakydavo, kad žydai kapą kepurėmis supylę. Tą kapą jie laikę šventu ir seniau švenčių metu rinkdavęsi ir raudoję graudžias raudas.


Istoriniai duomenys

1387 m. Jogailos sutartyje su Skirgaila ir vėliau kronikose minima Paparczun (Paparten, Popparten) pilis, P. Tarasenkos manymu, turėjusi stovėti Paparčiuose esančiame Žydkapyje. Tačiau XV–XVI a. Paparčių valsčiaus administracinis centras buvo Papartėliai. Dar XIX a. I pusėje Papartėliai vadinti Paparčiais. Todėl gali būti, kad 1387 m. rašytiniuose šaltiniuose minima Paparczun (Paparten, Popparten) pilis stovėjo Papartėlių piliakalnyje.


Tyrinėjimai

Piliakalnis sistemigai netyrinėtas. XX a. I pusėje piliakalnį žvalgė P. Tarasenka, 1971 m. - A. Tautavičius, 1977 m. kartografavo M. Černiauskas. 2008 m. nedidelės apimties žvalgomieji tyrimai vykdyti papėdės gyvenvietėje (J. Žukauskaitė).

Minima, kad gyvenvietėje rasta lipdytos ir žiestos keramikos.


Piliakalnis pagal išorinius požymius datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia.


Šaltiniai

  • Černiauskas M. Kaišiadorių rajono 1977 m. archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. 1977. KPCA. F. 27. Ap. 1. B. 61, p. 7.
  • Šidiškis T. Įvairių kultūros vertybių registravimas Kaišiadorių rajone. Mitologiniai ir sakraliniai objektai (ataskaita, žemėlapiai). 1994. KšMA. B. 256, p. 47.
  • Tarasenka P. Paparčių piliakalnis. MAB. RS. F. 235-219.
  • Tautavičius A. 1971 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita (duomenys apie Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Trakų, Švenčionių, Raseinių ir Vilniaus rajonų archeologinius paminklus). LIIR. B. 313, p. 38–39.
  • Vaitkevičius V. Dzūkijos kalnai, akmenys, vandenys. 1993–1994. LTR 6241/157–160.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPCA. F. 1. Ap. 1. B. 26, p. 377–390.
  • Žukauskaitė J. Budelių, Migonių, Mūro Strėvininkų, Palapainio (Vilūnų), Paparčių piliakalnių (Kaišiadorių r.) aplinkos 2008 m. žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų ataskaita. LIIR. F. 1. B. neinv.


Literatūra

  • Avižonis K. Kelios istorinės vietos // Rinktiniai raštai, T. III, Roma. 1982, p. 226–227.
  • Baubonis Z., Zabiela G. Lietuvos piliakalniai, T. I. Atlasas. Vilnius, 2005, p. 272–273.
  • Daugudis V. Iš senosios Paparčių praeities // Gimtinė. Ukmergė, 1994, kovo 1–31, p. 1.
  • Daugudis V. Iš tolimos praeities // Paparčių ir Žaslių apylinkės. Kaišiadorys, 1997, p. 42.
  • Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009, p. 133-135.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas, T. II. Piliakalniai. Vilnius, 1975, p. 125–126.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 118.
  • Miglinas S. Paslaptingas Žydo kapas baravyko pavidalo // Lietuvos aidas. 1939, sausio 27, p. 7.
  • Nezabitauskas A. Paparčiai senovėje // Į komunizmą. Kaišiadorys, 1964, balandžio 18, p. 3.
  • Paulauskienė D. Žalojamas archeologinis paminklas // Į komunizmą. Kaišiadorys, 1975, rugpjūčio 25, p. 3.
  • Spurgevičius P. Apie Paparčių senovę // Paparčių ir Žaslių apylinkės. Kaišiadorys. 1997, p. 179.
  • Šaulys V. Palei Žiežmarą // Mūsų gamta, Nr. 8. 1970, p. 38.
  • Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 204.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos