Paparčių piliakalnis, vadinamas Pilies kalnu

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Paparčių piliakalnis, vadinamas Pilies kalnu, iš šiaurės vakarų pusės. 1971 m. K. Laužadžio nuotr.
Paparčių piliakalnio, vadinamo Pilies kalnu vakarinis, pietvakarinis šlaitai. 2007 m. A. Kurilienės nuotr.

Paparčių piliakalnis, vadinamas Pilies kalnu yra Paparčių seniūnijoje, Paparčių kaime, 0,85 km į rytus, pietryčius nuo kelio Žasliai–Vievis kryžkelės į Pakalniškius, 0,4 km į pietryčius nuo Žiežmaros upės pralaidos kelyje Žasliai–Vievis, dešiniuosiuose Žiežmaros ir Kotupio upių krantuose, į šiaurės rytus nuo jų santakos.

Piliakalniu vadinamas aukštumos kampas yra Žiežmaros ir Kotupio slėnyje, jo rytiniame kyšulyje. Iš pietų jį supa Kotupis, iš vakarų, šiaurės vakarų – Žiežmara, iš šiaurės – Žiežmaros slėnis, pietuose ir pietvakariuose jis ribojasi su aukštuma.

Šlaitai statūs, 27–28 m aukščio (šiaurės vakaruose, šiaurėje ir rytuose). Stačiausi – pietinis, vakarinis ir šiaurės vakarinis šlaitai. Kalva yra apie 0,9 km ilgio vakarų – rytų kryptimi ir 0,4 km pločio. Viršus lygus, susiliejantis su aukštuma toliau į pietus ir pietvakarius.

Piliakalnis yra registrinis objektas.


Turinys

Padavimai, pasakojimai

Kalva vadinama Pilies kalnu.

Pasakojama, kad ant šio kalno anksčiau stovėjusi medinė pilis; joje gyvenęs kunigaikštis. Kovų su kryžiuočiais metu pilis buvo sudeginta. Pasakojama ir tai, kad ant šio piliakalnio vaidilutės kūrenusios ugnį.

Žmonės minėjo, kad kalne rasdavo senų kardų, durtuvų, surūdijusiais galais. Nors šalia gyvenęs žmogus teigė, kad kalnas seniai ariamas, tačiau jokių radinių nebuvo randama, tik kalno vakarinėje pašlaitėje, kur seniau stovėjęs pastatas, pasitaikydavo plytgalių.

Istoriniai duomenys

1387 m. Jogailos sutartyje su Skirgaila ir vėliau kronikose minima Paparczun (Paparten, Popparten) pilis, M. Balinskio, F. V. Pokrovskio, J. Basanavičiaus manymu, turėjusi stovėti Paparčiuose esančiame Pilies kalne. Tačiau XV–XVI a. Paparčių valsčiaus administracinis centras buvo Papartėliai. Dar XIX a. I pusėje Papartėliai vadinti Paparčiais. Todėl gali būti, kad 1387 m. rašytiniuose šaltiniuose minima Paparczun (Paparten, Popparten) pilis stovėjo Papartėlių piliakalnyje.


Tyrinėjimai

Piliakalnis sistemingai netyrinėtas. 1971 m. jį žvalgė A. Tautavičius, 1977 m. kartografavo M. Černiauskas.

2002 m. piliakalnyje vykdyti archeologiniai žvalgomieji tyrimai, kuriems vadovavo R. Augustinavičius. Tyrimų metu buvo ištirtas 34 kv. m. plotas, tačiau radinių ar kultūrinio sluoksnio nebuvo aptikta.


Šaltiniai

  • Augustinavičius R. Spėjamo Paparčių piliaklanio, vad. Pilies kalnu (AR 293), žvalgomieji archeologijos tyrimai 2002 metais. 2002. LIIR. F. 1. B. 3973.
  • Černiauskas M. Kaišiadorių rajono 1977 m. archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. 1977. KPCA. F. 27. Ap . 1. B. 61, p. 7–8.
  • Šidiškis T. Įvairių kultūros vertybių registravimas Kaišiadorių rajone. Mitologiniai ir sakraliniai objektai (ataskaita, žemėlapiai). 1994. KšMA. B. 256, p. 47.
  • Tautavičius A. 1971 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita (duomenys apie Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Trakų, Švenčionių, Raseinių ir Vilniaus rajonų archeologinius paminklus). 1971. LIIR. B. 313, p. 39.

Literatūra

  • Basanavičius J. Apie senovės Lietuvos pilis // Rinktiniai raštai. Vilnius, 1970, p. 90.
  • Basanavičius J. Apie senovės Lietuvos pilis. Tilžė, 1885, p. 43.
  • Daugudis V. Iš senosios Paparčių praeities // Gimtinė. Ukmergė, 1994, kovo 1–31, p. 1.
  • Daugudis V. Iš tolimos praeities // Paparčių ir Žaslių apylinkės. Kaišiadorys, 1997, p. 42.
  • Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009, p. 136-137.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas, T. II. Piliakalniai. Vilnius, 1975, p. 125–126.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 118.
  • Nezabitauskas A. Paparčiai senovėje // Į komunizmą. Kaišiadorys, 1964, balandžio 18, p. 3.
  • Spurgevičius P. Apie Paparčių senovę // Paparčių ir Žaslių apylinkės. Kaišiadorys. 1997, p. 179.
  • Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 204.
  • Tyrinėjimai, nesuteikę vertingos archeologinės informacijos // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2002 metais. Vilnius, 2005, p. 346.
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Виленской губернии. Вильна, 1893, c. 74.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos