Papartėliai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Papartėliai (Poporciele) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Papartėliai (Paparčiai), kaimas Žaslių seniūnijoje, 4 km į šiaurę nuo Žaslių, 10 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių. Rytiniu pakraščiu teka Laukysta. Prie buv. dvaro į Laukystą įteka Uvėda. Ties Papartėliais šis upelis užtvenktas. Tvenkinys priklauso Laukystos žuvų veislynui. Laukystos dešiniajame krante buvo didžiausia apylinkėje kalva, nuo seno vadinta piliakalniu. Išorinių įtvirtinimų nepastebėta. Kasant žvyrą kalva sunaikinta. 1387 m. Jogailos ir Skirgailos sutartyje pirmąkart paminėti Paparčiai. 1394 m. kryžiaus žygio į Lietuvą metu Ordino kariuomenė, traukdama į Vilnių, išsilaipino Rusių perėjoje ir pasiekusi Paparčius prie ežero įsirengė poilsio stovyklą. Čia į nelaisvę pateko Vytauto svainis Sudimantas, kuris buvo pasmerktas pakarti už tai, kad apgaudinėjo ir žudė ordino riterius. XV-XVI a. Papartėliai buvo Paparčių valsčiaus administracinis centras. Iki pat XIX a. I pusės Papartėliai vadinti ir Paparčiais, todėl šie kaimai dažnai painiojami. Papartėliai (Paporteli) paminėti 1712 m. Paparčių parapijos krikšto metrikų knygoje, nors dar 1744 m. Žaslių parapijos gyvenviečių sąraše minimas kaimas Poporcie. 1683 m. Papartėlių dvaras priklausė J. Korsakui. Dvaro pastatai buvo labai apleisti: seniai negyvenama trobelė be langų, durų, krosnies ir apgriuvusiu stogu, sena kepykla, tvartas ir mūrinis rūsys. Dvarui priklausė J. Mikalajūno, B. Mikalajūno, J. Romaševskio ir M. Šavdūsio šeimos (iš viso 22 gyventojai). 1779 m. Joachimas Chreptavičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleris, Oršos, Žaslių seniūnijų teisėjas, pardavė Paparčius arba Papartėlius (su Kasčiukiškių ir Palomenės palivarkais) Mykolui Zaleskiui, Gardino kardininkui ir Trakų kaštelionui, garsiam XVIII a. literatui, švietėjui, memuaristui. Pastarasis už tai sumokėjo 100 000 grašių. 1795 m. dvaras (1 sodyba ir 62 gyventojai) priklausė M. Zaleskiui. Dvaro gyvnamasis pastatas medinis, vieno aukšto, ant Laukystos upelio kranto. Dvare buvo bravoras ir dvejų girnų malūnas, maldavęs tik pavasarį ir rudenį, kai būdavo pakankamai vandens. 1850 m. Paparčių dvaras priklausė dvarininkui Martynui Zaleskiui. Per Papartėlius tekėjęs upelis Užupis ir buvęs kalnas Piliakalnis.

1857 m. Papartėliuose lankėsi Konstantinas Tiškevičius, žinomas ano meto visuomenės ir kultūros veikėjas. Jis rašė: „Kai viešėjau Zūbiškėse, su p. Antanu Zaleskiu nukakome į Paparčius aplankyti jo senyvo dėdės, žinomo dėl nuopelnų visuomenei ir plataus mokslo baro, Martyno Zaleskio. P. Martynas Zaleskis turi gausų knygų rinkinį, kuriame apstu lenkų literatūros bibliografijos retenybių. Apžiūrėjau gražią jo italų mokyklos senųjų paveikslų galeriją ir nusistebėjau nepaprastai turtingu ir vieninteliu jau dabar Lietuvoje senojo saksų parceliano rinkiniu, kuriam pradžią davė Kuršo kunigaikščiai“.

Dvare buvo ir koplyčia, kurioje kasdieną laikytos pamaldos (apie 1860 m. duomenimis). Tuo metu dvare gyveno 21 gyventojas katalikas. 1866 m. Vilniaus gubernatoriaus nurodymu koplyčia buvo uždaryta. 1876 m. minimas Papartėlių dvaro savininkas Ekmanas. 1887 m. palivarke gyveno 71 gyventojas (63 katalikai ir 8 žydai), dar veikė vandens malūnas. 1897 m. Papartėlių dvaras su 19 gyventojų ir 2272 dešimtinėmis žemės priklausė dvarininkui Ekmanui. 1923 m. dvare buvo 2 sodybos ir 65 gyventojai. Po metų (1924) Ekmanui priklausęs dvaras buvo išparceliuotas. 1927 m. Papartėlių dvaro žemėje įsikūręs kaimas pavadinamas Papartėlių vardu. 1940 m. iš dvarininkės A. Bičkauskienės valdomų 50 ha žemės 20 ha nacionalizuota. 1941 m. įkalinti 2 Bičkauskų šeimos asmenys. 1947 m. kaime - 10 sodybų, 46 gyventojai. 1948 m. ištremta 4 asmenų Ramanauskų šeima, 1949 m. ištremta 3 asmenų Jurevičių šeima. 1952 m. įkalinta A. Bičkauskienė.

Papartėlių pradžios mokykla įsteigta po I pasaulinio karo. Pradžioje ji buvo Bičkauskų namuose, vėliau perkelta į Stabintiškes. 1938 m. sausio 1 d. 4 metų kurso, 1 komplekto pradžios mokykloje mokėsi 43 mokiniai. 1941 m. mokykloje dirbo mokytojos E. Apolainytė (vedėja) ir A. Karoliūtė-Ditkienė.

2000 m. kaime buvo 22 sodybos ir 53 gyventojai, šiuo metu Papartėliai baigia susilieti su Stabintiškių kaimu. Stabintiškėse yra Papartėlių kaimo salė. Iš buvusio dvaro pastatų liko tik medinė daržinė, kurioje kolūkio gyvavimo metu buvo įrengta pieninė. Kiti pastatai sunaikinti.

Vietovardžiai

Papartėlių pradžios mokyklos mokytoja Ona Vitkauskienė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Papartėlių dvaro vietovardžius. Pateikėjas - Antanas Griesius, 40 m. amžiaus, gimęs Stabintiškių kaime.

Brasta – pieva - šaltinis. Juodžemis, klampu. Apie 1 ha dydžio. Netoli Laukistos upelio, apie 1,25 km nuo dvaro.

Malūnas – malūnas. Apie 1 ha dydžio tvenkinys. Prie pat vieškelio Kaišiadorys- Čiobiškis.

Piliakalnis – kalnelis. Žvyras ir molis. Apie 1 ha dydžio. Apie 1 km į vakarus nuo dvaro. „Pirmiau priklausė prie Papartėlių dvaro, o dabar priklauso Antanui Griesiui”.

Stankelis – griovys. Aplinkui auga miškas, o krantuose - krūmai. Apie 0,75 km nuo Papartėlių dvaro.

Upelis – upokšnis. Statūs krantai, juose auga alksniai.

Uvėda – upelis. Vasarą išdžiūsta, krantai apaugę krūmais. Prasideda prie Mančiūnų kaimo, prie Papartėlių dvaro įteka į Laukistą.

Vališkės – miškas. „Dabar pasilikę kelmai ir krūmai. Auga jaunų ąžuolų”. Nuo Papartėlių davro apie 1 km.

Vyspa – lanka. Apie 0,25 km nuo dvaro.

Žalabinė – griovys. Statūs krantai, molis, griovys panašus į lovį. Nuo dvaro į pietus apie 30 m, nuo Laukistos 0,25 km.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 257-258.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos