Pastrėvys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pastrėvio kaimo vietoje pažymėta karčema greta tilto per Strėvos upę. Rusijos ir Prūsijos pasienio žemėlapis, sudarytas tarp 1795-1807 m. (fragmentas). Lietuvos valstybės istorijos archyvas. F. 526. Ap. 7. Saugojimo vienetas 4933.
Pastrėvys (Postrawie) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.
Kruonio HAE iš oro. 2006 m. Kosto Radlinsko nuotr. KšM

Pastrėvys (Stravka), kaimas Kruonio seniūnijoje, 4 km į šiaurę nuo Kruonio, 13,5 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, Nemuno ir Strėvos upių santakoje (Strėvos kairiajame krante). Strėva į Nemuną įteka 249,7 km nuo jo žiočių. Ties Pastrėviu įkurtas Strėvos kraštovaizdžio draustinis.

Draustinyje siekiama išsaugoti vaizdingą Strėvos žemupio slėnį su aukštais (net 40 m siekiančiais) šlaitais, taip pat vertingą ir įvairią pakrančių miškų augaliją, piliakalnius.

Istorija

1775 m. Kruonio dvaro inventoriuje minima Pastrėvio karčema, kurią tuo metu buvo išsinuomojęs žydas. Stravkos užusienis (71,69 dešimtinės žemės) minimas 1848 m. valstybinio Kruonio dvaro inventoriuje. Tada užusienyje gyveno Kabašinskas. 1859 m. minima Stravkoje buvusi karčema. Pastrėvio užusienyje 1887 m. buvo 1 sodyba ir 16 gyventojų (10 katalikų, 6 žydai). Stravkos arba Pastrėvio kaimas su 22 gyventojais ir 37 dešimtinėmis žemės minimas 1897 m. Rusijos gyventojų surašymo medžiagoje. Nemuno ir Strėvos upių santakoje XX a. pradžioje ribojosi 3 gubernijos - Kauno ir Vilniaus dešiniajame Nemuno krante (jas skyrė Strėva) - ir Suvalkų - kairiajame. Buvo sakoma, kad Pastrėvio kaime giedantis gaidys girdėdavosi trijose gubernijose. 1923 m. kaime - 4 sodybos, 30 gyventojų, 1931 m. - 5 sodybos ir 39,2 ha žemės. Kaimas su 59,24 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1931 m. Didžiausias sklypas (12,77 ha) priklausė Antanui Kabašinskui. Tuo metu kaime buvo paplitusi Kabašinsko pavardė. 1937 m. - 30 gyventojų katalikų, 1947 m. - 5 sodybos, 22 gyventojai, 1981 m. - 1 sodyba, 4 gyventojai, 2000 m. - niekas negyveno. Šiuo metu dalį buvusio kaimo teritorijos užima Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės vandens baseinas.

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė užima apie 700 ha plotą. Prieš pat statybos pradžią (1980) pradėta tirti vietovės augalija. Pastrėvyje užregistruotos 485 augalų rūšys, atstovaujančios 77 šeimoms. Vietovėje buvo apie 190 ha miškų, alksnynų, krūmynų - iš viso užregistruotos 39 medžių ir krūmų rūšys. Pievų buvo apie 95 ha, dauguma - natūralios, jose auga daug įvairių augalų. Saugomų augalų rasta palyginti nedaug – apie 25 rūšis, bet tarp jų buvo labai retai aptinkamų Lietuvoje. Aptikti šie reti augalai: pievinė vištapienė, pievinė dirsė, tarpinis rūtenis, svaiginantysis gurgždis, smidrinė neužmirštuolė, gegūnė, pelkinis skiautalūpis, kamštinis skirpstas, šertvė. Būsimos elektrinės teritorijoje buvo apie 120 ha miško. Tai dalis Burčiakų miško, kur žaliavo eglynai, augo ąžuolai, uosiai, juodalksniai. Greta kitų medžių, čia augo ir skroblai. Mūsų rajone skroblai auga apie Kaišiadoris, Žiežmarius, prie Strėvos - link Vievio. Įdomu tai, kad skroblas dar taip gausiai augo arealo pakraštyje.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 105-106.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos