Paukščiai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Paukščiai (Paukszta) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Paminklas Paukščių kaimui prie kelio ruožo Stabintiškės-Zūbiškės. 2012 m. R. Gustaičio nuotr.
Klėtis Paukščių kaime. 1940 m. Kultūros paveldo centro Aptarnavimo skyriaus Fondų poskyris.

Paukščiai, kaimas Žaslių seniūnijoje, 6,5 km į šiaurę nuo Žaslių, 13 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių. Į vakarus nuo Paukščių teka Laukysta ir eina kelias Stabintiškės-Zūbiškės.

Yra duomenų, kad Paukščiai anksčiau buvo vadinami Klišiūnais, kuriuose buvo įsikūręs vienas iš daugelio Daumantų giminės (Paparčių apylinkėse minimos nuo XVI a. pradžios) dvarų. Paukščiai (Paukscie) paminėti 1744 m. Žaslių parapijos metrikuose. 1795 m. Paukščių užusienyje, priklausiusiame evangelikų reformatų bažnyčiai, gyventojų nebuvo. 1854 m. Paukščiai su 67,47 dešimtinės žemės priklausė valstybiniam Šilonių dvarui. Apie 1860 m. kaime gyveno 50 gyventojų katalikų, 1897 m. - 55 gyventojai ir buvo 78 dešimtinės žemės. 1920 m. Raudonosios armijos kareiviai nušovė šio Petkevičiūtę. 1923 m. - 9 sodybos, 66 gyventojai. Į vienkiemius kaimas išskirstytas 1929 m.

1945 m. sausį Didžiosios Kovos apygardos įkurtas ūkio skyrius, kurio viršininku buvo partizanas D. Matačiūnas (slapyvardis Jazminas), legaliai gyvenęs savo ūkyje Paukščiuose. 1946 m. žuvo partizanų būrio vadas B. Marcinkevičius (slapyvardis Uosis), buvo įkalinti partizanai V. Matačiūnas (slapyvardis Bijūnas) ir ryšininkė A. Matačiūnaitė - visi iš šio kaimo. 1953 m. suimtas ir sušaudytas paskutinis Didžiosios Kovos apygardos Trakų apskrities partizanas A. Matačiūnas (slapyvardis Diemedis), gimęs ir augęs Paukščiuose. Po Antrojo pasaulinio karo, 1945-1947 m. įkalinti 4 gyventojai. 1948 m. į Sibirą ištremti 4 asmenys (Matačiūnai), 1951 m. - 4 asmenys (3 Saboniai ir K. Perednytė (gimusi 1872 m.)).

1947 m. kaime - 8 sodybos, 39 gyventojai, 2000 m. - gyventojų nebuvo.

Iš Paukščių kaimo kilęs visuomenės veikėjas Aleksandras Mantautas (Marcinkevičius).

Vietovardžiai

Gečionių pradžios mokyklos mokytojas Julius Perednis užrašė Paukščių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Edvardas Sabonis, gimęs Paukščių kaime.

Alksnynas – dirbama žemė. Šlyno žemė, žema vieta. 5 ha dydžio. Tarp Valkakiemio ir Kapčiškių kaimų, rytų link.

Domanta – dirbama žemė. Priemolis, lygi vieta. 16 ha dydžio. Į šiaurę nuo Bertešiūnų kaimo ir į rytus nuo Valkakiemio kaimo.

Kapinėlės – kapinės. Aukšta vieta, priemolis. 10x30 m dydžio. Yra prie vieškelio, tarp Bertešiūnų ir Paukščių kaimų. „Seniau žmones laidojo”.

Pakapciškys – dirbama žemė. Aukšta vieta, priemolis. 12 ha dydžio. Į rytus nuo Paukščių kaimo.

Paravys – griovys. Iš abiejų pusių pakili vieta. 0,5 ha dydžio. Į rytus Stabintiškių kaimo žemė.

Pakalna – pieva. Žema vieta, lygi. 4 ha dydžio. Dešinėje Laukystos upelio pusėje, vakarų link.

Palaukistys – ariama žemė. Žema vieta, lygi. 2 ha dydžio. Dešinėje Laukystos upelio pusėje, vakarų link.

Sliekelis – ariama žemė. Aukšta vieta, molis. 2 ha dydžio. Nuo Paukščių kaimo į šiaurę.

Šaltinis – raistelis. Žema vieta, šonuose - kalnai. 0,5 ha dydžio. Prie vieškelio, į pietus nuo Paukščių kaimo.

Vališkės (vietos tarme Vališkes) – pieva. Žema vieta, juodžemis, 6 ha dydžio. Įš abiejų pusių apsupta kalnelių, prie Paukščių kaimo.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 258.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos