Pavalkis Jurgis

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jurgis Pavalkis

Pavalkis Jurgis (1903 m. sausio 27 d. Akėčių kaime Lukšių valsč., Šakių apskr. – 1963 m. gruodžio 12 d. Darsūniškyje, palaidotas Kaune, Seniavos kapinėse) – pedagogas.

Gimė visutinio ūkininko šeimoje. 1913 m. baigė Lukšių pradžios mokyklą. Kilęs Pirmasis pasaulinis karas mokslus nutraukė. 1919 m. įstojo į Šakių gimnazijos 3 klasę, kurią dėl ligos paliko 1923 m., baigęs 6 klases. Iki 1925 m. gydėsi bei dirbo žemės ūkio darbus. 1926 m. baigė Jurbarko dviejų metų mokytojų kursus, ir tų metų gruodžio 5 d. paskirtas mokytojauti į Ibėnų pradžios mokyklą Vandžiogalos valsčiuje. Nuo to laiko dirbo įvairiose pradžios mokyklose, ilgiausiai - Veliuonoje 8 metus (iki 1940 m.). Į Darsūniškio pradžios mokyklos vedėjo pareigas paskirtas 1940 m. rugsėjo 1 d. Kai 1949 m. pradžios mokykla performuota į septynmetę, tapo šios mokyklos direktoriumi. Šiose pareigose dirbo iki pat pensijos – 1963 m. vasario 1 d. Mėgo pedagoginį darbą ir mokyklą, savo darbui skyrė visas jėgas ir laiką. Turėjo organizacinių gabumų. Jo vadovaujama mokykla buvo tvarkinga, nuolat atremontuojama, įeidavo į pirmaujančių apskrities mokyklų skaičių. Buvo apdovanotas medaliu „Už šaunų darbą Didžiajame Tėvynės kare 1941-1945“ bei LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo „Garbės raštu“. Nepriklausė jokioms partijoms ar organizacijoms.

Sūnaus Kastyčio Pavalkio prisiminimai apie tėvą

Buvo kūrybingas mokytojas, švietėjas, rūpinosi Darsūniškio apylinkės reikalais, ilgą laiką atstovavo jai Kaišiadorių rajono taryboje. Mokykloje dėstė chemiją, fiziką, piešimą, rusų kalbą (kurios išmojo dar caro laikų pradžios mokykloje), domėjosi miestelio istorija. Vadovavo mokyklos chorui, užveisė mokyklos sodą, skatino tai daryti kitus. Parašė keletą vaizdelių mokyklos scenai,įkūrė Darsūniškio kaimo kapelą, stipriausią tuometiniame Jiezno rajone. Jo sukurta „Pensininkų polka“ ne kartą skambėjo per Lietuvos radiją. Buvo linksmas, mokantis bendrauti. Tai jam pavyko surasti beveik du šimtmečius iš rankų į rankas perdavinėtą dokumentą - Darsūniškiui miesto teises atkuriančią 1791 m. privilegiją, patvirtintą paskutiniojo Lenkijos karaliaus parašu ir antspaudu. Mylėjo žmones, padėjo jiems kuo galėdamas: išrūpino autobusą, stomatologinį kabinetą ir pan. Mirė 1963 m. gruodžio 12 d. Kauno klinikose. Nenuostabu, kad tų apylinkių žmonės prisimena jį su meile ir dėkingumu. Tą jie parodė 1988 m. ir 2003 m. gražiai paminėję jo gimimo 85-ąsias ir 100-ąsias metines.

Šaltiniai

  • Kastyčio Pavalkio 2011 m. suteikta informacija R. Gustaičiui (rankraštis).

Literatūra

  • Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. - Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. - P. 113-114.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos