Pavijočius (spavijočius)

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pavijočius. Kalvių k., Kruonio sen. Piešė Kristina Tokarevienė.

Pavijočius (spavijočius)juosta, skirta suvystytam kūdikiui surišti. Dažniausiai būdavo austinis, įvairių raštų, rečiau siūtas. Medvilninių, lininių siūlų, apie 2 m ilgio ir apie 5 cm pločio. Po austiniu pavijočiumi kartais prisiuvamas medžiaginis pamušalas. Pavijočiaus galuose būdavo „šniūreliai“, kad patogiau būtų vaiką suvystyti. Dažniau juo buvo vystoma namuose nei svečiuose.

Į krikštynas vaiką veždavo suvystytą juosta, o namuose suvystydavo pavijočiumi. Pavijočius būdavo pasiūtas iš medžiagos arba austas, trijų pirštų pločio, pora metrų ilgumo, su raštais (Vilūnai). Anksčiau sakydavo, kad lygus vaikas išaugtų, reikia taip susukti, kad tiesios kojos būtų. Pasiūni pavijočių dviejų pusių, kad jis storesnis būtų. Čia platesnis, in galų siauresnis, ir dar du galiukai gale, kad užrišti būtų galima (Lomeniai). Ilga juosta, pasiūta iš išaustos medžiagos (iš linų, medvilnės), su pamušalu (Kruonis).
















Šaltiniai

  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 427. Žižliauskaitė L. Vestuvių ir krikštynų papročiai Kruonio apylinkėse. 2003 m. L. 14;
  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 605. Etnografinių žodžių paaiškinimai. 2005 m. L. 13;
  • Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius. F. 81. B. 280. Labuckaitė T. Motina ir vaikas. Rinkta Žiežmarių apyl. 1969 m. L. 2, 13, 18-19.

Literatūra

  • Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 82;
  • Lietuvių kalbos žodynas. T. IX. – Vilnius, 1973. - P. 695.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos