Petkevičius Andrius

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Petkevičius Andrius (slapyvardis Aguona). (1916 m. Kaugonių kaime, Žaslių valsčiuje - 1945 m. lapkričio 17 d. Kaugonių miške) - partizanų rinktinės vadas.

Jonas ir Viktorija Petkevičiai augino keturis sūnus Petrą (g. 1914 m.), Andrių, Vincą (g. 1923 m.) ir Vladą (g. 1924 m.) bei dvi dukras Marytę (g. 1926 m.) ir Genę (g. 1930 m.). Tai buvo darbšti, religinga šeima.

Jonas Petkevičius. Partizano Andriaus Petkevičiaus-Aguonos tėvas.

A. Petkevičius baigė Kaugonių pradžios mokyklą, kurį laiką darbavosi tėvo ūkyje. Vėliau nuėjo tarnauti į Lietuvos kariuomenę. 1939 m. į namus grįžo turėdamas puskarininkio laipsnį. Priklausė Šaulių organizacijai. Darbavosi prie geležinkelio.

Vokiečių okupacijos metais dirbo Žaslių pašte. 1942 m. vasario 10 d. sukūrė šeimą, vedė Oną Petkevičiūtę, netrukus gimė sūnus Vladas (g. 1943 m.). Jauna šeima 1944 m. vasario 14 d. persikėlė gyventi į Vilnių. A. Petkevičius įsidarbino Lukiškių kalėjime. Artėjant frontui šeima sugrįžo gyventi į Kaugonis.

Sovietinė kariuomenė Kaugonis užėmė 1944 m. liepos 14 d. Žinodamas, kad yra ieškomas sovietų, nuo pirmųjų dienų ėmė slapstytis. Nuo pat partizanavimo pradžios tapo partizanų būrio vadu. Nuo tų pačių metų gruodžio mėnesio - kuopos vadu. Netrukus tapo pirmuoju rinktinės vadu. Būryje iš partizanų reikalavo griežtos drausmės.

A. Petkevičiaus žmona prisiminė, kaip 1945-uosius jie sutiko savo namuose su visu būriu partizanų, kurių tarpe buvo ir Jonas Misiūnas-Žalias Velnias. A. Petkevičiaus būriui priklausė ir jo broliai Vladas ir Vincas.

1945 m. lapkričio 17 d. Žaslių valsčiaus NKVD skyriaus kariuomenė Kaugonių miške vykdė operaciją, kurios metu surasta partizanų įrengta palapinė. Žinoma, kad ši partizanų slėpimosi vieta buvo išduota. Visi trys joje buvę partizanai buvo nužudyti. Tai tuo metu einantis A rinktinės 1-o bataliono 4-os kuopos vado pareigas A. Petkevičius ir broliai Ignas-Rūta bei Kazimieras-Agurkas Kazakevičiai iš Kaugonių k. (Žaslių vals.). Operacijos metu buvo paimti štabo dokumentai, rašomoji mašinėlė, ginklai, dienoraštis, rusiška radijo stotis.

Žuvusiųjų palaikai buvo išniekinti Žaslių turgaus aikštėje, užkasti Kliuko pušynėlyje. Atgimimo metais partizanų žuvimo vietoje buvo pastatytas kryžius.

Šaltiniai

  • Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K–21, ap. 1, b. 76, l. 190–193.
  • Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K–41, ap. 1, b. 1730, l. 50–52.
  • Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K–41, ap. 1, b. 1734, l. 147–156.

Literatūra

  • Abromavičius S., Kasparas K., Trimonienė R. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. - Kaunas: Naujasis lankas, 2007. - P. 156-165, 638.
  • Aukštaitijos partizanų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 3 d. - Vilnius: Margi raštai, 2001. - P. 704, 710–712, 804, 808, nuotr. 47.
  • Aukštaitijos partizanų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 4 d. - Vilnius: Margi raštai, 2004. - P. 538–541, 547, 549, 570, 572.
  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 182.
  • Kasparas K. Lietuvos karas. - Kaunas: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1999. - P. 403
  • Laisvės kovotojų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 7 d. 2 kn. - Vilnius: Margi raštai, 2010. - P. 63, 76, 101, 125.
  • Lozoraitis V. Kaišiadoriečių kančių keliai. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 1999. - P. 36.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos