Petkevičius Bronius

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bronius Petkevičius (1923–2014). Portretas
Knygos viršelis: Bronius Petkevičius „Vareikonių metai“, Kaišiadorys: „Gija“, 2002. KšM

Petkevičius Bronius (1923 m. gruodžio 15 d. Vareikonių kaime – 2014 m. rugsėjo 17 d. Kaune, palaidotas Paparčių kapinėse) - Antrojo pasaulinio karo dalyvis, pedagogas, literatas, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys, Antano Miluko literatūrinės premijos laureatas (2008).

Biografija

Tėvas – Kazys Petkevičius (1892–1950), vietinis gyventojas, motina Leonora Karnilaitė-Petkevičienė (1900–1997), kilusi iš Guronių kaimo.

Vaikystėje Bronius ganė karves, o beganydamas vis dainuodavo: „Gegutėle tu raiboji...“, „Tekėjo saulelė pro debesėlį...“, „Skrido Darius ir Girėnas...“. Skaityti ir rašyti išmokė buvusi daraktorė tėvo sesuo Kotryna Petkevičiūtė, gyvenusi pas Petkevičius ir šeimoje vadinta Katriute. Jau tada Bronius pamėgo knygas, ypač tautosakos kūrinius. Lankė Paparčių ir Dainavos pradžios mokyklas. Troško toliau mokytis, tačiau turėjo pasilikti ūkyje, nes ligotas tėvas neturėjo jėgų vienas ūkininkauti. Paparčiuose aktyviai dalyvavo Jaunųjų ūkininkų ratelio (JŪR) veikloje, rudens parodėlėse gaudavo pinigines premijas.

1944 m. prievarta mobilizuotas į sovietinę kariuomenę. Pateko į 16-ąją lietuviškąją šaulių diviziją. Jos sudėtyje 1945 m. vasario mėn. nuvežtas į Kuršo frontą prie Liepojos. Tačiau likimas B. Petkevičiui buvo palankus: jis nepateko į pirmąsias kautynių linijas, nedalyvavo mirtinose atakose, todėl liko gyvas. Buvo rezerve. Sirgo, gulėjo ligoninėje. Kai kiek atsigavo, vokiečiai jau buvo kapituliavę, ėjo belaisvių kolonos. Kai 1947 m. kovo mėn. B. Petkevičių demobilizavo, jis išvažiavo į Kauną ir įstojo į 2-ąją suaugusiųjų gimnaziją, po to – į Kauno mokytojų seminariją, kurią po ketverių metų baigė. 1953–1958 m. mokytojavo Šakių vidurinėje mokykloje, o iš ten Švietimo ministro įsakymu buvo perkeltas į Kauno kurčiųjų (vėliau – neprigirdinčiųjų) internatinę mokyklą.Iš pradžių dirbo auklėtoju, vėliau direktoriaus pavaduotoju mokymo reikalams. Dirbdamas mokykloje neakivaizdžiai studijavo Vilniaus pedagoginiame institute lietuvių kalbą ir literatūrą. Institutą baigė 1961 m. Sudarinėjo ir redagavo lietuvių kalbos ir literatūros programas neprigirdinčiųjų mokyklų 5–12 klasėms. Su internatinės mokyklos direktore Albina Sirgediene parengė lietuvių kalbos vadovėlį kurčiųjų mokyklų 7-ajai klasei, kurį 1971 m. išleido „Šviesos“ leidykla (viso išleistos septynios šio vadovėlio laidos). 1990 m. be pertraukos pedagoginį darbą dirbęs 36 metus, B. Petkevičius išėjo į užtarnautą pensiją.

Literatūrinė veikla

Pirmosios B. Petkevičiaus straipsnių, atsiminimų publikacijos pasirodė „Kaišiadorių aiduose“ (apie tetą Katriukę, apie Guronių kaimą ir t. t.), ir „Lietuvos aide“, „Kauno dienoje“, „XXI amžiuje“, „Alytaus naujienose“, žurnaluose „Caritas“, „Santara“. „Laisvės kovų archyve“ (1995, t. 14) išspausdinta stambi B. Petkevičiaus dokumentinė apybraiža apie generolą leitenantą Motiejų Pečiulionį. Tais pačiais metais išėjo ir kartu su Jonu Laurinavičiumi prašyta knygelė „Guronys. Kardinolo V. Sladkevičiaus tėviškė“. Taip pat išėjo knygelė „Paparčių mokykla“. 2004 m. B. Petkevičius išleido 264 puslapių atsiminimų knygą „Kuršo žemėje", kurioje aprašė savo sunkų kario kelią Antrojo pasaulinio karo fronte. Šią knygą savotiškai pratęsė dar dvi B. Petkevičiaus knygos, skirtos savo gimtinei - „Vareikonių metai“ ir „Vareikonys amžių vingiais“. B. Petkevičiaus kūrybinėje biografijoje svarbūs kun. Antano Miluko gyvenimo, pastoracinės veiklos ir literatūrinio darbo tyrinėjimai. B. Petkevičius yra vienas žinomiausių šio Amerikos lietuvių švietėjo, lietuvių knygų autoriaus, leidėjo ir platintojo kun. A. Miluko gyvenimo ir visuomeninės veiklos tyrinėtojų. Yra įsteigtas kun. A. Miluko literatūrinių premijų fondas, kurio įgaliotinė Lietuvoje poetė ir gydytoja Dalia Milukaitė-Buragienė. 2008 m. šios literatūros premijos laureatu tapo B. Petkevičius. Jam premija buvo skirta už straipsnių apie kun. A. Miluką publikavimą respublikinėje spaudoje ir už trilogiją apie Vareikonių kaimą bei jo žmones.

Literatūra

  • Laurinavičius J. Bronius Petkevičius ir jo atsiminimai „Vareikonių metai“ // Petkevičius B. Vareikonių metai. Atsiminimai. Kaišiadorys: „Gija“, 2002. P. 256–259.
  • Laurinavičius J. Toks gražus žmogus, kai jis ieško gėrio // Kaišiadorių aidai, 2011 m. liepos 12 d. Nr. 52 (8069). P. 4.
  • Laurinavičius J. Su begaline meile gimtinei (prisimenant Bronių Petkevičių) // Kaišiadorių aidai, 2014 m. spalio 14 d. Nr. 77 (8387). P. 4.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos