Žiūrėti kodą

Jūs neturite leidimo redaguoti šį puslapį dėl šios priežasties:

Jūs galite žiūrėti ir kopijuoti puslapio kodą:

'''Petkevičius Petras''' '''(slapyvardis Dramblys)'''. (1921 m. [[Eiriogala|Eiriogalos kaime]], [[Žaslių valsčius|Žaslių valsčiuje]] - 1985 m., palaidotas [[Paparčiai|Paparčių]] kapinėse) - partizanų bataliono vadas. Tarpukariu buvo Lietuvos kariuomenės kariūnu. Voldemarininkas, todėl dėl dalyvavimo valstybės perversme buvo pašalintas iš tarnybos kariuomenėje. Šaulių būrio vadas. P. Petkevičius buvo vienas iš artimiausių [[Misiūnas Jonas|Jono Misiūno-Žalio Velnio]] bendražygių. Nuo pat pirmųjų Didžiosios Kovos rinktnės organizavimo dienų buvo prie štabo, kyla jo pareigos. Nuo 1945 m. pradžios tampa štabo apsaugos būrio 3-o skyriaus, nuo balandžio 13 d. - būrio, kuriam priklausė apie 30 partizanų, nuo gruodžio 1 d. Didžiosios Kovos apygardos štabo apsaugos būrio vadu. Dar po kelių savaičių, 1945 m. gruodžio 13 d. paskiriamas A rinktinės 1-o bataliono vadu ir Didžiosios Kovos apygardos štabo IV Žvalgybos skyriaus viršininku. Žinoma, kad 1944 m. gruodžio 12 d. [[Karsakai|Karsakų kaime]] (Žaslių vals.) P. Petkevičiaus vadovaujamas 11 partizanų būrys kovėsi su milicija. Susidūrimo metu žuvo partizanas slapyvardžiu Kranklys. 1946 m. rugpjūčio 13 d. P. Petkevičius kartu su J. Misiūnu išdavikų J. Markulio-Erelio ir V. Pečiūros-Griežto raginami išvyksta į partizanų suvažiavimą Vilniuje, kur buvo ruošiamasi Didžiosios Kovos apygardos vadovybės likvidavimui. Tačiau laimingo atsitiktinumo dėka P. Petkevičius sugrįžta į Kaišiadorių miškus ir dar kelis mėnesius vadovauja savo batalionui. 1947 m. rugpjūčio mėn. P. Petkevičius perduoda bataliono vado pareigas 3-osios kuopos vadui [[Kinderevičius Adolfas|Adolfui Kinderevičiui-Jurginui]], o pats padirbtais dokumentais išvyksta gyventi į Vilnių. Ten saugumo sekamas kiekvienas jo žingsnis ir tik visai prieš areštą supranta, kad pakliuvo į gudriai suplanuotą MGB operaciją. Tuo metu batalione buvo likę vos 10 partizanų. 1947 m. lapkričio 13 d. P. Petkevičius areštuojamas. Nuteistas kalėjo Vorkutos lageriuose. Po 7 metų nelaisvės, 1954 m. paleistas sugrįžo į Lietuvą. == Literatūra == <small> * Abromavičius S., Kasparas K., Trimonienė R. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. - Kaunas: Naujasis lankas, 2007. - P. 405, 406, 639. * Aukštaitijos partizanų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 1 d. - Vilnius: Vaga, 1996. - P. 823, 829. * Aukštaitijos partizanų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 3 d. - Vilnius: Margi raštai, 2001. - P. 682, 687, 703, 726, 796, 798, 804, 805, 822, 823, nuotr. 66. * Aukštaitijos partizanų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 4 d. - Vilnius: Margi raštai, 2004. - P. 615. * Kasparas K. Lietuvos karas. - Kaunas: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1999. - P. 246. * Laisvės kovotojų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 7 d. 2 kn. - Vilnius: Margi raštai, 2010. - P. 63, 66, 69, 73, 88, 90, 95, 110–113, 120, 125, 129, 133. </small> [[kategorija: Biografijos]] [[Kategorija: Karininkai / Kariai]] [[Kategorija: Partizanai]] [[Kategorija: Tremtiniai / Politiniai kaliniai]]

Grįžti į Petkevičius Petras.