Pievelės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pievelės ir apylinkės 1931 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Pievelės (Paažerys, Paežeriai, Paduobriai), kaimas, buvęs Rumšiškių apylinkėje, 2 km į šiaurės nuo Rumšiškių, 14,5 km į vakarus nuo Kaišiadorių, greitkelio Vilnius-Kaunas kairėje pusėje. Rytuose ribojosi su Pravienos upeliu. Netoli buvusios kaimavietės yra Paežerojaus ežeras (5,2 ha), dar vadinamo Daunorovičyno ežeru.

Turinys

Legenda apie Paežerojaus ežerą

Apie Paežerojaus ežerą užrašytos kelios legendos. Vieną jų 1992 m. Vitai Braziulienei papasakojo Rumšiškių miestelio gyventoja V. Mironaitė-Babkauskienė (gimusi 1913 m.):

„Gyveno kadaise ponai dideli, turėjo dvarą. Jų žemės ėjo net iki Rumšiškių. Tam dvare buvo labai graži pana. Bet jau pabuvus buvo. Niekap jau neintaikė vyrą jokią. Tai ji dabar ką sumanė - vienam vyrui sako:

- Tu nueik ant kelio, kur į Kauną, ir užmuši žmogų.

Jis palaukė, kai važiavo žmogus, tai ir užmušė. - Tai dabar palaidok, - pana sako.

Palaidojo.

- Tai dabar pernakvok ir pažiūrėk, kas ten bus prie kapo.

Jisai vieną naktį nakvojo, antrą, trečią. Trečią naktį išgirdo:

- Ak, Dieve, kaip aš be laiko atsiguliau in žemę. Liko keturi vaikai našlaičiai. Kas juos dabar dabos?

O Dievas atsakė taip:

- Už šimtą metų bus atlyginta.

- Tai, - sako pana, - šimtą metų aš negyvensiu.

Na, tai jie abu gyveno ir jiems labai viskas sekėsi - kiaušinis nenupuolė nuo lėkštės. Turtingai gyveno. Po daug laiko kalėdojo kunigas su visais savo tarnais: zakristijonu, špitolniku, vargonininku. Ir šitam dvare buvo pietūs. Jie pavalgė, pagėrė, atsigulė miegot. Kunigas sapnuoja: „Kelkitės, kinkykit arklius ir bėkit skubiai“.

Tai dabar jie neklausė iki keturių kartų. Po to jau pakinkė arklius ir važiuoja. Bet išvažiavę atsiminė, kad evangelijos knygą pamiršo. Grįžo atgal, o kad ti jau ežeras, o ežere plaukia tik staliukas, ant jo evangelijos knyga. Tą knygą kunigas paėmė ir tas nuskendo”.

Pagal kitą legendą, šiame ežere gyvenęs žalčių karalius.

Kaimo istorija

Paažerio (Pievelės) kaimas (22 sodybos, 130 gyventojų) paminėtas 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo medžiagoje. 1931 m. kaime buvo 151,47 ha žemės. Paplitusios Paškevičiaus ir Navicko pavardės. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1933 m.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje, 1941 m. rugpjūčio 29 d., miške šalia Pievelių, 70 m į šiaurės vakarus nuo Pravienos upelio, 40 m nuo senojo Rumšiškių-Pievelių kelio, buvo sušaudyta 90 žydų moterų ir vaikų iš Rumšiškių ir Kruonio miestelių. Karo metais sovietiniams partizanams padėdavo šio kaimo gyventojas Aleksas Jakubauskas. 1945-1948 m. žuvo du partizanai iš Pievelių (Grabnickai). 1952 m. įkalintas A. Paškevičius. 1949 m. gruodžio 22 d. kaime įkurtas kolūkis „Kelias į laisvę“ (pirmasis pirmininkas K. Karitonas). 1965 m. Lietuvos SSR vyriausybė priėmė nutarimą čia (175 ha plote) įsteigti Liaudies buities muziejų. Muziejus pradėtas kurti 1966 m. Pievelių kaimo vietoje, prie Pravienos upelio. Pradėjo veikti 1974 m. birželio 21 d. Iš pradžių kuriant muziejų buvo planuojama palikti vieną Pievelių kaimo valstiečio sodybą kaip eksponatą, tačiau to atsisakyta, nes pastatai buvo neseni, muziejinės vertės neturėjo. Palikti tik medžiai. 1947 m. kaime - 21 sodyba, 116 gyventojų. Kaimas panaikintas 1986 m. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku.

Iš Pievelių kilęs sovietinis aktyvistas Klemensas Pūras (gimęs 1920 m.). 1936 m. vasario 16 d. už komunistinių atsišaukimų platinimą buvo suimtas ir karo teismo nuosprendžiu nuteistas 8 m. sunkiųjų darbų kalėjimo. Kadangi buvo nepilnametis, nuteistas lygtinai. 1940 liepą - 1941 m. birželio 22 d. dirbo Rumšiškių klubo-skaityklos vedėju. Pirmomis vokiečių okupacijos dienomis suimtas ir įkalintas Pravieniškių koncentracijos stovykloje. Iš ten pabėgo 1942 metais. 1944 m. liepos 28 d. paskirtas Rumšiškių valsčiaus pirmininko pavaduotoju, nuo 1945 m. pradžios - pirmininku. 1945 m. jo sodybą padegė partizanai; jis spėjo pabėgti.

Iš Pievelių kilęs žurnalistas, kanauninkas Vaclovas Zakarauskas (1906–1997).

Vietovardžiai

Rumšiškių pradžios mokyklos mokytojas Jonas Pranckevičius 1936 m. sausio mėnesį užrašė Pievelių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Juozas Gramnickas, gimęs Pievelių kaime.

Arklių karčiama – bala, 3 ha dydžio. Kaimo laukuose.

Bliekelis – pieva, 1 ha dydžio. Kaimo laukuose.

Dirvonėlis – miškelis, 0,5 ha dydžio. Kaimo laukuose.

Gojelis – pieva, 2 ha dydžio. Kaimo laukuose.

Jurgelio kalnas – kalnas, Pravienos upelio krantas. Kaimo laukuose. Ten seniau gyveno Jurgelis.

Pabulkiškis – dirva, 2 ha dydžio. Kaimo laukuose.

Perkasėlis – griovys, skiriantis kaimo ir dvaro laukus.

Pievelės – kaimas, 22 ūkiai. „Prieš D. karą buvo vadinamas Paduobriais, 1922 m. buvo vadinamas Paežeriais. Dabar oficialiai vadinamas Pievelių kaimu. Toje vietoje seniau buvusios Rumšiškės miest. Gyventojų pievos, vėliau ten nusikėlė gyventi ir tuo pačiu vardu pavadintas visas kaimas”.

Poobela – pieva, 0,5 ha dydžio. Kaimo laukuose.

Pomelnyčia – slėnis, 1 ha dydžio. Prie malūno.

Saulėtekė – krantas, Prie Pravienos upelio, į rytus.

Trakelis – miškas, 3 ha dydžio. Netoli ūkininko Antano Pūro.

Uosynas – miškas, 20 ha dydžio. Prie kaimo.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 219-220.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos