Piktavyžis

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Piktavyžis (Pitkowiże) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.)
Piktavyžis (viršuje) ir apylinkės 1931 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Piktavyžis, kaimas Pravieniškių seniūnijoje, 4,5 km į šiaurės rytus nuo Rumšiškių, 10 km į vakarus nuo Kaišiadorių, dešinėje geležinkelio Vilnius-Kaunas pusėje, tarp Būdos ir Pravieniškių miškų. Per kaimą teka Praviena.

Gyvenvietė minima 1817 m. Rumšiškių parapijos krikšto metrikų knygoje. Piktavyžio užusienis pažymėtas 1844-1845 m. sudarytame Vilniaus ir Kauno gubernijų pasienio žemėlapyje. Prie 1863 m. sukilimo buvo prisidėjęs ir Piktavyžio dvaro savininkas Edvardas Ciolkevičius. Dvaras paminėtas 1889 m. Kauno gubernijos žemvaldžių sąraše. Tuo metu čia ūkininkavo I. Monkevičius, turėjęs 43 dešimtines žemės ir 5 dešimtines miško. 1902 m. nurodomi jau du dvaro žemės savininkai - minėtasis Monkevičius ir Litvinskiai, valdę 150 dešimtinių žemės. 1949 ištremti 6 Monkevičių šeimos asmenys, 1950 m. įkalintas V. Dulinskas. 1923 m. kaime buvo 5 sodybos, 70 gyventojų, 1946 - 8 sodybos, 33 gyventojai, 1977 m. - 2 šeimos (2 gyventojai), 2000 m. - niekas negyveno.

1923–1924 m. netolimose Ugoniškėse buvusioje pradžios mokykloje mokytojavo Stasys Tijūnaitis. Tuo metu rašytame savo straipsnyje apie Piktavyžį jis rašė: „Motiejus Ciolkevičius kitiem dviem sūnums įkūrė naujus dvarus. Eduardui – Piktavyžio, o Gabrieliui – Naujasodę. Piktavyžio ir Naujasodės dvarai buvo įkurti miškų skynimuose: iškirto numatytus plotus, išrovė, išdegino kelmus, padarė laukus, pastatė trobas. Taip atsirado du nauji Ciolkevičių dvarai. Piktavyžio vardas eina iš to, kad tenai, kai dar buvo miškas, buvo kartą susektas vagis, vedęs jautį, apautą vyžomis (kad paslėptų pėdsakus). Žmonės tą žmogų patyčiomis praminė Piktavyžiu. Paskum tuo vardu buvo pramintas ir dvarelis, įkurtas toje vietoje, kur buvo pagautas vagis su vyžotu jaučiu. Ir Edvardas Ciolkevičius buvo žiaurus ponas, labai spaudęs savo baudžiauninkus. Jo baudžiauninkai turėdavo dirbti ir šventadieniais. Jeigu ponas pagaudavo žmogų, einantį dirvos kraštu ar pieva, tai parsivarydavo į dvarą ir duodavo bizūnų arba rykščių ir dar pristatydavo sumalti girnomis 3 5 pūdus rugių. Edvardas buvo ištremtas už dalyvavimą 1863 m. sukilime. Dvaras buvo konfiskuotas ir parduotas kažkokiam rusui Pienevskiui. Šiuo metu Piktavyžio dvaro centre gyvena 4 šeimos, o vienkiemiuose – 5 šeimos (51 žmogus). Žemės – 97,54 hektarų. Centre trobos baigia griūti”.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 220.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos