Piliponytė Salomėja

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Piliponytė Salomėja (slapyvardis Rūta). (1928 m. Mackūnų kaime, Rumšiškių valsčiuje) - ryšininkė, partizanė.

Bernardo ir Aldonos Piliponių šeimoje augo 6 vaikai, 4 seserys ir 2 broliai. Abu tėvai žuvo 1944 m., taigi vaikai liko našlaičiais. Tėvų žemės buvo apie 12 ha, tačiau vaikai patys jos apdirbti nepajėgė.

Nors S. Piliponytė su partizanais matydavosi nuo pat partizaninio karo pradžios, oficialiai jų ryšininke tapo 1946 m., kai Pranas Jaromskas-Perkūnas suteikė jai Rūtos slapyvardį. Netrukus S. Piliponytės pogrindinė veikla buvo išaiškinta. 1948 m. Kaišiadorių MGB skyriaus viršininkas Kandajev atvyko į partizanų ryšininkės namus su ultimatumu: "arba mums dirbsi, arba būsi areštuota". Jai buvo suteiktas agentūrinis slapyvardis, S. Piliponytė prašė laiko pagalvoti. Tos pačios dienos vakarą atėjusiems partizanams pasipasakojo apie įvykį ir jų paraginta pasitraukė iš namų, įstojo į partizanų gretas.

S. Piliponytė partizanavo kartu su Jonu Ožeraičiu-Vaidotu, Jonu Bukliu-Bevardžiu. Turėjo įsirengę bunkerį Užtakų kaime pas Černiauskus.

Vieno susidūrimo metu Pašulių kaime pastebėta stribų buvo peršauta į koją, tačiau sugebėjo pasitraukti sėkmingai. Užėjusi pas žmones gavo pirmąją pagalbą. Netrukus ir pilnai pagijo.

1947 m. kovo 14 d. S. Piliponytė pagimdė dukrą Birutę. Tuo metu jos tėvas, partizanas, jau buvo žuvęs. Išėjusi partizanauti savo dukrytę paliko patikimiems ryšininkams - Lietuvos rusams Jegorovams, tačiau saugumas susekė mergaitės buvimo vietą ir įsakė mergaitę atiduoti į vaikų namus. 1948 m. liepos 6 d. Birutė buvo atiduota į Kaune esantį lopšelį-darželį. Tuo metu S. Piliponytė jau turėjo padirbtus dokumentus Onos Grigaliūnaitės pavarde. 1948 m. rugsėjo mėn. pabaigoje išvyko gyventi į Vilnių. Nusprendė susigrąžinti dukrytę. Nuvykusi į Kauną, pagal savo tikrąją pavardę ieškojo mergaitės, tačiau niekur nerado. Nakvynei apsistojo Kaune pas ryšininkę. 1948 m. spalio 21 d. naktį S. Piliponytė buvo areštuota, kadangi ta ryšininkė jau irgi buvo užverbuota.

Prasidėjo tardymai, saugumiečiai reikalavo parodyti partizanų bunkerius, bandė užverbuoti, tačiau S. Piliponytė vedžiojo saugumo darbuotojus po senas slėptuves. Galiausiai po visų tardymų buvo nuteista 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo Taišeto lageryje, Krasnojarsko kr.

1956 m. liepos 16 d. iš lagerio buvo paleista, sugrįžusi į Lietuvą apsigyveno Kaune. Išmoko siuvėjos amato. 1958 m. ištekėjo už likimo draugo Jono Užupio, išaugino dar tris vaikus. 2002 m. susitiko su 55 metus nematyta savo dukra Birute.


Šaltiniai

  • Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K–1, ap. 58, b.42727/3.
  • Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K–1, ap. 58, b. P-18327, l. 84-96, l.120.
  • Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K–11, ap. 1, b. 1052, l. 163.

Literatūra

  • Abromavičius S., Kasparas K., Trimonienė R. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. - Kaunas: Naujasis lankas, 2007. - P. 79-83, 641.
  • Aukštaitijos partizanų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 3 d. - Vilnius: Margi raštai, 2001. - P. 891, 895.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos