Pjautuvas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pjautuvas. Kaišiadorių r. Piešė Kristina Tokarevienė.

Pjautuvas – įrankis javams pjauti. Pjautuvus darydavo vietiniai kalviai, dažniausiai iš senų dalgių, ten pat kalvėse juos aštrindavo ir dantydavo. Metalinė dalis smarkiai išlenkta. Medinę dalį pasidarydavo patys valstiečiai. Pagal tradiciją ir XX a. pradžioje pjautuvas laikytinas moterų darbo įrankiu. Jei reikia stogui kūlių, tai irgi nusipjauna pjautuvais, nes tada kūliai labai lygūs, ir stogas gražus. Pjautuvu supjautų rugių pėdą sudarydavo 20-25 saujos.

Tai geležinis su danteliais lankas, kurio viename gale yra pritvirtintas kotas (Kairiškės). Žiežmarių apylinkėje pjautuvas išliko iki 1940 m. Pjautuvais pjaudavo net miežius, avižas. Tada labai gražūs pėdai būna ir lauke nelieka nė vienos varpos (Kaugonys).








Šaltiniai

  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 445. Žižliauskaitė L. Tautosaka. Etnografinių daiktų paaiškinimai. 2004 m. L. 20;
  • Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius. F. 81. B. 279. Janulis T. Žemdirbystė. Rinkta Žiežmarių apyl. 1969 m. L. 23, 24.

Literatūra

  • Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 86;
  • Dundulienė P. Žemdirbystė Lietuvoje: nuo seniausių laikų iki 1917 metų // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, 1963, t. 5, p. 168;
  • Merkienė R., Milius V. Žemės ūkio inventorius // Iš Lietuvos kultūros istorijos. T. 10. – Vilnius, 1979. - P. 109-110;
  • Petrulis J. Rugiapjūtės papročiai // Mūsų tautosaka. T. VIII. – Kaunas, 1934. – P. 101-102.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos