Plytninkai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Plytninkai (Plytnikai), kaimas Kruonio seniūnijoje, 7 km į pietus nuo Kalvių, 21 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, Kalvių miško vakariniame pakraštyje.

Turinys

Istorija

Plytnikai minimi 1756 m. Kalvių parapijos krikšto metrikų registracijos knygoje. 1798 m. Kalvių dvaro savininkas Tomas Vavžeckis nuo dvaro atskyrė Plytninkų palivarką ir pardavė jį Tadui Orvidui. Plytninkų palivarko savininkas Cezaris Orvidas aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime; už tai 1864 m. buvo sekvestruotas jo turėtas dvaras.

Dvarą rusų valdžia 1867 m. pardavė generolui Sivkovui. Jo dukrą į žmonas paėmė Gordzialkovskis. Kaip žmonos kraitis į jo rankas perėjo Plytninkai. Apie 1860 m. čia gyveno 17 gyventojų katalikų. 1897 m. Gordzialkovskiui priklausiusiame Plytninkų dvare buvo 26 gyventojai ir 560 dešimtinių žemės. Pirmojo pasaulinio karo metu dvaras sudegė. 1923 m. Plytninkų dvare - 3 sodybos, 31 gyventojas. Po metų išdalintas E. Porovskienei ir M. E. Uliatauskienei priklausęs Plytninkų dvaras su 183,93 ha žemės. Vilūnų kaimo mažažemiams iš dvaro skirta 99,45 ha žemės. Savininkėms palikta neliečiama žemės norma - 72,9 ha. 1931 m. dvare - 1 sodyba ir 80 ha žemės.

1947 m. Plytninkų kaime - 6 sodybos, 24 gyventojai, 2000 m. - 6 sodybos, 14 gyventojų. Iš buvusio dvaro pastatų išlikę: mūrinis kumetynas čerpių stogu, raudonų plytų tvartas čerpių stogu, medinė daržinė, tvenkinys ir keli parko medžiai.

Vietovardžiai

Kalvių pradžios mokyklos mokytojas Andrius Kazla 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Plytninkų dvaro vietovardžius. Pateikėjas - Zdislovas Skalskis, gimęs Roškovčiznos dvare.

Cegelnė (vietos tarme Cegelne) – dirbama žemė. Molis, 20 ha dydžio. Nuo Plytnykų miško į vakarus. „Toje vietoje buvo plytinė”.

Kunigo pieva – pieva. Juodžemis, priemolis, 2 ha dydžio. Plytnykų miško šiaurinėje pusėje. „Kadaise kunigas ją šienavo”.

Kupstynė – pieva. Durpynas, kupstuota, 1 ha dydžio. Vilūnų kaimo pietuose.

Apie dvarą pateikėjas papasakojo: „Nuo seno Plytnykų dvaras priklausė ponams Orvidams. Už prisidėjimą prie 1863 metų sukilimo rusai dvarą konfiskavo ir atidavė rusų generolui Sifkovui. Orvidą suėmę kazokai vežė į Sibirą. Jam iš namų važiuojant, žmona įdavė nuodų, kuriuos išgėręs už 2 km nuo namų mirė. Toj vietoj žmona pastatė koplytėlę. Vėliau Gordzialkovskis apsivedė su gen. Sifkovo dukterimi ir jam teko minėtas dvaras. Nuo to laiko dvaras vėl teko katalikams”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 107-108.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos