Pravieniškių herbas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pravieniškių herbas – mėlyname lauke dvi auksinės pelėdos, viena nuo kitos atskirtos sidabriniu banguotu siūlu, esančiu dešiniojo kaspino pozicijoje.

Pravieniškių herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 2014 m. gruodžio 11 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 6K–17 (484)). 2015 m. sausio 29 d. Lietuvos Prezidentė dekretu Nr. 1K–207 Pravieniškių herbą patvirtino.

Vėliava mėlyna, su herbu viduryje, vėlaivos laukas iš trijų laisvų kraštų apsiųtas auksine virvele. Pločio ir ilgio santykis – 5:6.

Istoriniai duomenys

PravieniškėsKaišiadorių rajono savivaldybės Pravieniškių seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Pasak kalbininkų, vietovės pavadinimo kilmė yra priesagos -iškės vedinys iš upės vardo Pravienà. Apylinkėje įkurtas Pravienos hidrografinis draustinis.

Pirmas Pravieniškių paminėjimas 1769 m. gruodžio 22 d. Rumšiškių RKB krikšto, santuokos ir mirties metrikų knyga (1697–1796 m.). LVIA (www.epaveldas.lt [1])

Galima rasti ne vieną versiją apie tai, kada pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtos Pravieniškės. Lietuvos vietovardžių geoinformacinėje duomenų bazėje šios vietovės pirmojo paminėjimo data nurodomi 1846 m. Patys pravieniškiečiai, tyrinėdami suskaitmenintą Rumšiškių RKB gimimo, santuokos ir mirties metrikų knygą, atrado beveik visu šimtmečiu ankstesnį Pravieniškių paminėjimą – 1769 m. gruodžio 22 d., kada buvo įregistruotas dviejų dvynukų – Adomo ir Ievos Stančiauskų – gimimas. Tai yra ankstyviausias žinomas Pravieniškių paminėjimas. B. Kviklys nurodo, kad Pravieniškių kaimas minimas 1613 m. Kauno pavieto aktuose. Žinoma ir kita Pravieniškių kilmės versija. 1983 m. užrašytas pasakojimas apie tai, kaip į tarp miškų glūdumos esančią negyvenamą vietovę, esančią prie upelio, ir pasižyminčią derlingumu, atklydo nuo caro rekrūtų pabėgęs baudžiauninkas Stanko. Jis tapo pirmuoju būsimų Pravieniškių gyventoju. Lenkijos karalystės ir su ja besiribojančių pasienio gubernijų žemėlapyje, išleistame 1863 m., buvo pažymėta jau ir Pravieniškių geležinkelio stotelė. Gyvenvietė nukentėjo per tais pačiais metais vykusį sukilimą, Antrąjį pasaulinį karą bei vėliau besitęsusią rezistencinę kovą. Lietuviškos spaudos draudimo metais Pravieniškėse vaikus skaityti mokė du daraktoriai: Vaclovas Pūras ir iš svetur atkeliavęs siuvėjas, kurio pavardė nėra žinoma. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu Pravieniškėse buvo atidaryta pradžios mokykla. Žinoma, kad ji veikė 1920 m., o jau 1938 m. joje mokėsi 28 mokiniai. Tarpukariu taip pat Pravieniškėse veikė pašto agentūra, girininkija, krautuvė ir lentpjūvė. Šiuo metu Pravieniškėse veikia biblioteka, pagrindinė mokykla, paštas, įkalinimo įstaiga, plėtojamos įvairios paramos, socialinės, gyventojų užimtumo programos.

Svarstant galimus Pravieniškių herbo motyvus, Pravieniškių atstovė seniūnė Galina Jengalyčeva minėjo, kad šiuo metu Pravieniškės, kaip gyvenvietė, kurioje veikia viena didžiausių įkalinimo įstaigų Lietuvoje, stengiasi keisti įvaizdį labiau atkreipiant dėmesį į gyventojų intelektualinę ir socialinę veiklą. Turint omenyje, kad Pravieniškės apsuptos miškų, kaip galimi herbo simboliai įvardinti bebras, gervė, žvirblinė pelėda, šilagėlė ir kt. Po diskusijų Heraldikos komisijoje nuspręsta Pravieniškių herbe vaizduoti dvi auksines žvirblines pelėdas ir sidabrinį banguotą siūlą, simbolizuojantį upelį, kuris rodytų gyvenvietės lokalizaciją prie Pravienos upės. Žvirblinė pelėda – tai retas pelėdinių šeimos paukštis, įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Tai mažiausia Lietuvoje ir visoje Europoje (jų sutinkama ir Pravieniškėse esančiuose miškuose) gyvenančių pelėdų rūšis, kuri sveria vos 70 g. Būtent dėl šios savybės sugalvota Pravieniškių herbe vaizduoti dvi žvirblines pelėdas kaip aliuziją į minėtus 1769 m. gimusius dvynukus – Adomą ir Ievą, kurie yra siejami su Pravieniškių pirmuoju žinomu paminėjimu rašytiniuose šaltiniuose. Be to, viena iš aukso spalvos reikšmių heraldikoje – protingumas. Pelėda – išminties ir tamsą perskrodžiančio mokslo simbolis. XVII a. antroje pusėje Europoje buvo sakoma, kad pelėdos, budinčios naktimis, yra panašios į sargyboje stovinčius kareivius. Dėl šių priežasčių pelėda puikiai atspindi tiek Pravieniškėse vykusias kovas, tiek daraktorių mokymą ir dabartinę pravieniškiečių vykdomą veiklą.

Pravieniškių herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 2014 m. gruodžio 11 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 6K–17 (484)).

Šaltiniai

  • Pravieniškių herbas // KšM MA B. 899.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos