Pridotkų piliakalnis ir senovės gyvenvietė

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pridotkų piliakalnis iš rytų pusės. 2006 m. A. Kurilienės nuotr.
Pridotkų piliakalnio šlaitas, plaunamas Vajos upelio. 2007 m. A. Kurilienės nuotr.

Pridotkų piliakalnis yra Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, Pridotkų kaime, 1,65 km į šiaurės vakarus nuo Kairiškių kaimo kapinių, 0,55 km į pietryčius nuo Limšiaus upelio pralaidos KruonioKaišiadorių kelyje ir 50 m į pietus nuo Vajos upelio pralaidos PridotkųKairiškių kelyje, dešiniajame Vajos upelio krante.

Piliakalnis įrengtas aukštumoje, dešiniajame Vajos upelio krante. Iš šiaurės, vakarų ir pietų piliakalnį juosė upelis. Didžioji dalis aikštelės nuplauta. Išlikusi tik 2 m skersmens jos dalis.

Iš visų pusių aikštelė buvo apjuosta pylimu. Šiuo metu išlikusi tik aikštelės rytiniame krašte buvusio pylimo dalis. Ji yra 15 m ilgio, 1,5 m aukščio ir 6 m pločio.

Į rytus nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė, užimanti 0,5 ha plotą.

Piliakalnis su senovės gyvenviete yra valstybės saugomas.


Turinys

Padavimai, pasakojimai

Žmonės pasakojo, kad piliakalnį kepurėmis supylę kareiviai. Taip pat pasakota, kad piliakalnio viršuje buvo deginamos aukos, jame buvo paslėpti pinigai.


Tyrinėjimai

Piliakalnis ir senovės gyvenvietė sistemigai netyrinėti. Pirmasis, dar 1888 m. piliakalnį aplankė ir aprašė E. Volteris. Tačiau piliakalnį jis palaikė ir pavadino pilkapiu.

1953 m. piliakalnį žvalgė P. Kulikauskas. Papėdės gyvenvietėje tuomet buvo rasta lipdytos grublėtu paviršiumi bei žiestos keramikos šukių, taip pat molinio verpstuko fragmentas. Pastebėtas kultūrinis sluoksnis.

Vėliau vykdytos pavienės žvalgomosios ar kartografavimo ekspedicijos. 1971 m. jį žvalgė A. Tautavičius, 1977 m. kartografavo M. Černiauskas.


Piliakalnis ir gyvenvietė datuojami I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia.


Šaltiniai

  • Černiauskas M. Kaišiadorių raj. 1977 m. archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. 1977. KPCA. F. 27. Ap. 1. B. 61, p. 15.
  • Kulikauskas P. Istorijos ir teisės instituto archeologinė žvalgomoji ekspedicija 1953 m. birželio 2–16 d. 1953. LIIR. B. 23, p. 66–67.
  • Morkūnas V., gim. Pridotkų k. Užrašė S. Šlamas. 1935 m. spalio mėn. Lietuvos žemės vardynas. Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka.
  • Tautavičius A. 1971 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita (duomenys apie Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Trakų, Švenčionių, Raseinių ir Vilniaus rajonų archeologinius paminklus). 1971. LIIR. B. 313, p. 40.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPCA. F. 1. Ap. 1. B. 25, p. 416–423.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F. 1. Ap. 1. B. 75, p. 296.
  • О раскопкахъ г. Вольтера въ Лидскомъ и Трокскомъ уездахъ Виленской губ. Rusijos materialinės kultūros istorijos instituto Sankt Peterburgo archyvas. F. 1. Nr. 1888/13a, p. 165.


Literatūra

  • Baubonis Z., Zabiela G. Lietuvos piliakalniai, T. I. Atlasas. Vilnius, 2005, p. 274–275.
  • Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009, p. 139-141.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas, T. II. Piliakalniai. Vilnius, 1975, p. 140.
  • Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 217.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos