Pridotkai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pridotkai (Przydatki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Pridotkų piliakalnis. 2005 m. A. Kurilienės nuotr.

Pridotkai (Žukai), kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 7 km į pietvakarius nuo Žiežmarių, 11 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, kairėje kelio Kaišiadorys-Kruonis pusėje. Per Pridotkus teka Limšius. Kaimą vietiniai gyventojai vadina Žukais, nes jame gyveno Žukauskai. Kaime yra piliakalnis su gyvenviete.

Turinys

Pridotkų piliakalnis

Piliakalnis yra rytiniame pakraštyje, Vajos upelio dešiniajame krante, įsiterpęs į upelio slėnį, kuris jį juosė iš rytų, pietų ir vakarų. Ilgainiui upelis, keisdamas vagą, nuplovė visą piliakalnio aikštelę, buvusią apie 9 m virš upelio. Duomenų apie jos formą ir dydį nėra. Išliko tik aikštelės rytiniame krašte buvęs 10 m ilgio ir 3 m aukščio nuo lauko pusės pylimas. Į rytus nuo piliakalnio rasta lipdytos grublėtu paviršiumi ir žiestos keramikos - tai senovės gyvenvietės pėdsakai. Šis piliakalnis priskirtinas miniatiūrinių piliakalnių grupei.

Istorija

1836 m. surašytame konfiskuoto Strėvininkų dvaro inventoriuje minimas Pridotkų kaimas (4 sodybos, 22 gyventojai, 52 dešimtinės žemės). Gyveno Lavrentijaus Mikalajūno, Andriaus Vėželio (Jurasevičiaus), Antano Beliavskio ir Petro Dobržickio šeimos. 1848 kaime jau 88,7 dešimtinės žemės. Pridotkų kaimas minimas apie 1860 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše (30 gyventojų katalikų). 1888 m. kaime - 31 gyventojas katalikas. 1897 m. buvo 40 gyventojų, 51,5 dešimtinės žemės, 1923 m. - 9 sodybos, 37 gyventojas, 1931 m. - 8 sodybos, 62,32 ha žemės, 1937 m. - 28 gyventojai katalikai. Kaimas su 60,83 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1943 m. Didžiausio sklypo (9,21 ha) savininkas - Vincas Morkūnas. Paplitusios Žukausko ir Morkūno pavardės. 1947 m. įkalintas šio kaimo gyventojas P. Žukauskas. 1947 - 8 sodybos, 51 gyventojas, 2000 m. - 6 sodybos, 12 gyventojų.

Vietovardžiai

Didžiųjų Kairiškių pradžios mokyklos mokytojas Stanislovas Šlamas 1935 m. spalio mėnesį užrašė Pridotkų vienkiemio vietovardžius. Pateikėjas - Vincentas Morkūnas, gimęs Pridotkuose.

Kelias – vieškelis. Taisomas, 6 m pločio, apie 1,5 km ilgio. Eina Pridotkų vienkiemio žemės viduriu, kelias tarp Žiežmarių ir Kruonio.

Kelias – lauko kelias. Netaisomas, apie 400 m ilgio. Tarp Pridotkų vienkiemio ir Baltamiškio miško, nuo vienkiemio į pietus.

Kelias – kelias. Netaisomas, apie 500 m ilgio. Tęsiasi nuo Pridotkų vienkiemio per Baltamiškio mišką iki Kalvių vieškelio.

Kelias – plentas. Taisomas, apie 500 m ilgio. Iš Kruonio pro Pridotkų vienkiemį į Kaišiadoris.

Kelias – kelias. Netaisomas, apie 300 m ilgio. Iš Pridotkų vienkiemio į Avinėlių kaimą.

Kupstynė – klampus raistas. Pailgas, skysto dumblo. Apie 1 ha dydžio. Nuo Pridotkų vienkiemio į pietvakarius, Limšiaus upės dešiniajame krante. „Vasarą neišdžiūsta. Pakraščiais rodosi vilkai”.

Limšius – upelis. Teka Pridotkų vienkiemio pietvakarine dalimi. „Ties Povale įteka į Strėvos upę”.

Piliakalnis – kalnelis. Apačia apskrita, viršus kiek pailgas, vidury - duobė. 5-6 m aukščio, ties pagrindu užima apie 100 kvadratinių metrų. Vajaus upelio dešiniame krante, Prie Pridotkų vienkiemio, apie 150 m į rytus. „Priklauso Vincui, Bernardo, Morkūnui. Kasinėjimų nedaroma”. „Kalbama, kad yra paslėpti pinigai. Spėjama, kad piliakalnio viršukalny buvo deginamos aukos”.

Pridotkai – vienkiemis. Kalvota vieta, daugiau juodžemio, yra smėlynų ir molynų. Apie 60 ha dydžio, 6 sodybos. Tarp Joniliškio, Avinėlių ir Kairiškių kaimų, prie plento Žiežmariai-Kruonis. Keičiant vardus, Pridotkų vienkiemį žadama pavadinti Papilės vienkiemiu. „Pasakojama, kad pirmutinis gyventojas buvo Jonas Morkūnas, baudžiauninkas. Jį atvaręs ton vieton Strėvininkų ponas Ogintas, davė žemės ir apgyvendinęs”.

Pridotkėliai – pieva. Pailgas keturkampis, juodžemis. Apie 1 ha dydžio. Apie 200 m į šiaurę nuo Pridotkų vienkiemio.

Skynimas – dirva. Pailga, daugiau juodžemio. Apie 6 ha dydžio. Nuo Pridotkų vienkiemio į pietus apie 400 m, prie Vajaus upelio. „Neseniai buvęs miškas”.

Vajus – upelis. Teka iš pietų į šiaurę pro Pridotkų vienkiemio rytinį galą. Įteka į Limšaus upelį apie 300 m nuo Pridotkų vienkiemio į vakarus. „Vidurvasariais išdžiūsta, bet gilesnėse vietose būna vandens”.

Vajus – pieva. Pailga, juodžemis. Apie 1 ha dydžio. Abiejose Vajaus upelio pusėse, prie Piliakalnio. „Vajus klampi pieva. Ir vasarą šlapia”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 300-301.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos