Putriškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Putriškės (Pietruszany) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Žemaičių seniūno žmonos Marušos Tolvaišienės raštas, kuriuo dovanoja Šilonių evangelikams dvarą (Šilonis), su Šilonių, Putriškių, Butkūnų kaimais ir Daumantiškes. 1629 m. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Rankraščių skyrius. F. 1-579.
Koplytėlė tarp Kaspariškių ir Putriškių kaimų. Rolando Gustaičio nuotr. 2011 m.

Putriškės (Putrošanai, Putrišanai), kaimas Palomenės seniūnijoje, 8 km į šiaurės rytus nuo Palomenės, 16,5 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių, kairiajame Neries upės krante, abipus kelio Zūbiškės-Gegužinė. Pietvakariuose ribojasi su Gegužinės mišku. Per kaimą teka Laukysta. Putriškės yra 64,6 km nuo Neries upės žiočių. Ties kaimu Neryje yra Laukystos rėva.

Istorija

Putrošanų kaimas, priklausęs Daugpilio seniūnui Adomui Tolvaišai, minimas 1612 m. jo ginče dėl žemės su M. Glebovičiumi, Smolensko vaivada, G. Radošinska, kaimų prie Žaslių savininke, bei kitais. Žemaičių seniūno žmona Maruša Tolvaišienė 1629 m. Šilonių dvarą su jam priklausančiomis Putriškėmis padovanojo Šilonių evagelikams reformatams. 1795 m. Putriškių kaimas su 4 sodybomis ir 30 gyventojų priklause Šilonių palivarkui, o palivarkas priklausė evangelikų reformatų bažnyčiai. Kaime buvo karčema, priklausiusi Ratinskiui. Joje gyveno žydas Jevelis Chaimovičius su žmona Junda ir keturiomis dukromis Raska, Mulka, Sorka ir Judka. 1854 m. kaimas (619,36 dešimtinės žemės) priklausė valstybiniam Šilonių dvarui. Apie 1860 m. gyveno 83 gyventojai katalikai. 1897 m. Putrišanų kaime buvo 80 gyventojų ir 80 dešimtinių žemės. 1909 m. - 18 sodybų, 102 gyventojai katalikai. Nuo 1923 m. kaimas vadinamas dabartiniu vardu. Tais metais būta 16 sodybų, 91 gyventojas, 1931 m. - 19 sodybų ir 109,25 ha žemės. 1937 m. Putriškės kaime gyveno 90 gyventojų katalikų. Kaimas (115,18 ha žemės) į vienkiemius išskirstytas 1941 m. Didžiausio sklypo (16,21 ha) savininkas tuo metu buvo A. Balnys. Dažniausios pavardės - Micikevičius, Matačiūnas, Balnys, Žvirblis. 1946 m. įkalinti 4 partizanai Balniai iš Putriškių. 1946 m. įkalintas gyventojas K. Krutkevičius. 1947 m. buvo 21 sodyba, 84 gyventojai, 2000 m. - 13 sodybų, 29 gyventojai.

Konstantinas Tiškevičius apie Putriškių žvejus

1857 m. žymus to meto visuomenės veikėjas K. Tiškevičius keliavo Neries upe. Apie Putriškes rašė: „Už šios rėvos, ne toliau kaip už poros varstų, prasideda kita, pusės varsto ilgumo rėva, lietuviškai vadinama Laukysta. Toje vietoje Neris praplatėja ligi 70 sieksnių, gylis - vos 1 aršinas. Plaukiame perdėm tarp didelių ir pavojingų akmenų, dėl kurių reikia laivą vairuoti labai apdairiai. Čia kairysis Neries krantas yra ištisai kalnuotas, dešinysis - apaugęs miškais, kurie nuožulniomis kalvomis leidžiasi Neries link. Plaukiant į Laukystą, kairiajame krante yra kaimelis su trimis sodybomis, vadinamas Petrišanais. Kadaise jis priderėjo vietos parapijai ir todėl nuo tų laikų vadinamas Jurizdiku. Pakrantės gyventojai žvejai nuomoja paprastai tos apylinkės kaimiečiams gana pelningus Neries ruožus. Taigi, žinoma, kad Zūbiškių krantas kadaise per metus kainavo 300 rublių sidabru. Be kitų žuvų, lašišų žūklė duoda vietos žvejams pakankamai pinigo apsimokėti už susitarimą ir atlygina jų pačių darbą. Čia tebeprisimenami Kovalskis ir Liutkevičius, kaip du geriausi šios apylinkės žvejai”.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 164.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos