Pypliai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pypliai (Piple) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Pyplių kaimas, važiuojant keliu iš Kasčiukiškių kaimo pusės. 2012 m. R. Gustaičio nuotr.
Šioje vietoje anksčiau buvusioje Augustino Stalerūno sodyboje 1946 m. kovo 14 d. žuvo partizanas A. Laurušonis (slapyvardis Šermukšnis). Fotografuota nuo kelio Kasčiukiškės-Pypliai. 2012 m. R. Gustaičio nuotr.
Kryžius stovi toje vietoje, kur pokaryje sovietinių kareivių buvo nušautas šios sodybos gyventojas Burda (Pypliai, Topolių g. 21). Šis kryžius jau antrasis, nes pirmasis, pastatytas iškart po žūties, jau supuvo. R. Gustaičio nuotr. 2012 m.

Pypliai (Pipliai), kaimas Kaišiadorių apylinkės seniūnijoje, 7 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių, 7,5 km į šiaurės vakarus nuo Žaslių. Per Pyplius teka Taurė ir Uterna. Pastaroji ties Pypliais užpelkėjusi.

Istorija

Kaimas 1590 m. priskirtas Navasodų kuopinio susirinkimo centrui. 1605 m. kaimas priklausė Kasčiukiškių dvarininkui Rajeckiui. 1689 m. Pyplių kaimas aprašytas Kasčiukiškių dvaro inventoriaus apraše. Tuo metu čia buvo 10 sodybų ir 4,75 valakai žemės. 1795 m. kaime buvo 9 sodybos, 61 gyventojas. Karčema, priklausiusi Zaleskiui, buvo išnuomota žydo Leibos Jankielovičiaus 3 asmenų šeimai. Apie 1860 m. kaime gyveno 126 gyventojai katalikai. 1887 m. buvo 12 sodybų, 142 gyventojai (126 katalikai, 16 žydų), 1897 m. - 210 gyventojų ir 189 dešimtinės žemės. 1923 m. - 28 sodybos, 145 gyventojai, 1931 m. - 33 sodybos ir 273,35 ha žemės. 1931 m. 291,14 ha žemės išskirstyta į viensėdžius. Didžiausio sklypo (29,18 ha) savininkas buvo J. Burda. Populiariausios pavardės - Švenčionis, Markevičius, Trakimas, Vinickas.

1946 m. kovo 14 d., gavusi šnipų pranešimą, Kaišiadorių NKVD būrys Pypliuose, Augustino Stalerūno daržinėje, apsupo slėptuvę. Žuvo A. Laurušonis (slapyvardis Šermukšnis) iš Miežonių. Sužeistam A rinktinės vadui P. Klimavičiui (slapyvardis Uosis) pavyko pabėgti. Prieš dvi dienas šiame kaime buvo sužeistas ir paimtas į nelaisvę kuopos vadas P. Trakimas (slapyvardis Arnoldas), kilęs iš šio kaimo, ir buvo nušautas Bernardas Švenčionis (slapyvardis Beržas). Iš viso 1945 m. žuvo 4 partizanai iš Pyplių; 1946 m. įkalinti 3 partizanai. 1946-1953 m. įkalinta 14 kaimo gyventojų. 1945 m. ištremti 4 gyventojai.

Šio kaimo gyventojas E. Burda 1950 m. priklausė slaptai 7 narių Žaslių mokyklos organizacijai, pasivadinusiai „Slapta Lietuvos išlaisvinimo dragija“. Šios organizicijos nariai iš mokyklos pavogė rašomąją mašinėlę ir paslėpė E. Burdos tėvo daržinėje. E. Burda spausdino atsišaukimus, raginančius nestoti į komjaunimą, kurie buvo platinami Kaišiadoryse, Žasliuose ir Žiežmariuose. 1951 m. ši organizacija susekta.

Pokario metais buvo sušaudyta 5 asmenų Ruseckų šeima, o jų namas - sudegintas. Sovietmečiu šalia Pyplių buvo pastatytas lėktuvų pakilimo ir nusileidimo takas žemės ūkio poreikiams tenkinti. 1947 m. kaime buvo 40 sodybų, 248 gyventojai, 1985 m. - 39 sodybos, 109 gyventojai, 2000 m. - 41 sodyba, 109 gyventojai.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 43-44.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos