Randakevičius Alfonsas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Alfonsas Randakevičius. Lietuvos centrinis valstybės archyvas.
Alfonso Randakevičiaus ir jo žmonos Aleksandros kapai Antakalnio kapinėse Vilniuje. 2010 m. R. Gustaičio nuotr.
Alfonsas Randakevičius (centre) Lietuvos televizijos laidoje. Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Randakevičius Alfonsas (1919 m. gegužės 1 d. Dovainonių kaime, Rumšiškių valsč. – 1978 gruodžio 7 d. Druskininkuose, palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje) – Antrojo pasaulinio karo dalyvis, administracinis darbuotojas, generolas majoras.

Baigė pradžios ir žemės ūkio mokyklas. Mokėsi Prienų „Žiburio“ gimnazijoje, paskui iš jos išėjo. 1937 m. tapo dailide-samdiniu. 1937-1940 m. dirbo samdomu mūrininku Kauno ir Trakų apskrityse. Sovietų armijai okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio mėn. A. Randakevičius įstojo į Lietuvos komunistų partiją, 1940-1941 m. buvo Kauno apskrities Kruonio valsčiaus komjaunimo komiteto sekretorius, komunistinės jaunimo sąjungos Kauno apskr. instruktorius. Nuo 1940 m. – Komunistų partijos narys. Karo pradžioje evakavosi į rytinius TSRS rajonus. Įsidarbino sielių plukdymo brigados brigadininku Volgos rajone (Marių ASSR). Nuo 1942 m. tarnavo Raudonosios Armijos 16 lietuviškosios divizijoje; buvo divizijos komjaunimo biuro sekretorius, divizijos politinio skyriaus viršininko padėjėjas komjaunimo reikalams. Karą A. Randakevičius pradėjo eiliniu, o baigė jį, turėdamas majoro laipsnį. Pokario metais A. Randakevičius toliau dirbo komjaunimo darbą. 1946 m. po Lietuvos komunistinio jaunimo sąjungos III suvažiavimo buvo išrinktas Lietuvos komunistinio jaunimo sąjungos Centro Komiteto propagandos ir agitacijos sekretoriumi (vietoj į nemalonę patekusio E. Mieželaičio). Juo buvo iki 1949 metų. 1949-1952 m. mokėsi Aukštojoje partinėje mokykloje prie Visasąjunginės Komunistų (bolševikų) partijos Centro Komiteto. 1952-1956 m. tarnavo Tarybinėje Armijoje, buvo karinio dalinio vado pavaduotojas politiniams reikalams. 1956 m. buvo paskirtas LSSR KGB pirmininko pavaduotoju. 1959 m. į pensiją išleidus KGB pirmininką K. Liaudį, į jo vietą buvo paskirtas A. Randakevičius, kuris turėjo darbo saugumo organuose patyrimą ir buvo A. Sniečkui ištikimas žmogus. Savo padėčiai Lietuvoje stiprinti A. Sniečkus naudojosi A. Randakevičiaus paslaugomis. Aktyviai dalyvavo Katalikų bažnyčios ir tikinčiųjų politiniame persekiojime. A. Randakevičiaus uolumas buvo pastebėtas Maskvoje. 1967 m. paskirtas Vyriausiosios KGB valdybos prie SSRS Ministrų Tarybos viršininko pirmuoju pavaduotoju. 1970 m. grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas LSSR teisingumo ministru. 1977 m. iš ministro pareigų buvo atleistas. 1978 m. A. Randakevičius baigė Vilniaus universitetą. Buvo vedęs, turėjo dukrą ir sūnų. 1975 m. parašė prisiminimus „Jaunystės lankomis bebraidant“; jie buvo rengiami išleisti, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nebuvo padaryta.

Lietuvos centriniame valstybės archyve yra Alfonso Randakevičiaus fondas (F. R-432).

Šaltiniai

  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas. F. R-432. Ap. 1. B. 3. „Jaunystės lankomis bebraidant“ (mašinraštis). L. 35, 45;
  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas. F. R-432. Ap. 1. B. 200. L. 3 (nuotrauka).

Literatūra

  • Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. - Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. - P. 122;
  • Tininis V. Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai. – Vilnius: Enciklopedija, 1994. – P. 240-243.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos