Rečionys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rečionys (Rzeczany) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Rečionys ir apylinkės 1932 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Akmuo su jame iškaltu Rečionių kaimo vardu yra prie pat Rečionių kapinių. 2012 m. R. Gustaičio nuotr.
Rečionių kapinės. 2012 m. R. Gustaičio nuotr.
Rečionių kapinių vartai. 2012 m. R. Gustaičio nuotr.

Rečionys, kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 8 km į šiaurės rytus nuo Žiežmarių, 6 km į rytus nuo [Kaišiadorys|Kaišiadorių]], šiauriniame Strošiūnų šilo pakraštyje, abipus geležinkelio Vilnius-Kaunas ir kelio Kaišiadorys-Paparčiai. Per kaimą tekantis Guris įteka į Verdasos upelį Kaišiadorėlių kaime. Per Rečionis teka ir Kvarbarnia. Pašilių kalnelyje yra IX-XII a. senkapis. 1936 m. čia rasta žalvarinė pasaginė segė keturkampiais galais, dvi apskritos plokštelinės segės - šie radiniai saugomi Kauno Vytauto Didžiojo Karo muziejuje.

Turinys

Istorija

Žaslių Rečionių kaimas 1590 m. priskirtas Navasodų kuopinio susirinkimo centrui. 1605 m. kunigaikštis Bohdanas Oginskis (miręs 1625 m.) savo vyriausiajam sūnui Jonui Oginskiui (apie 1582-1640) perleido teisę valdyti Eitekonių ir Rečionių kaimus. 1724 m. Kazimieras Aleksandras Pociejus savo sūnui Antanui Pociejui užrašė Žiežmarių seniūniją, nuomojamą Dimnikų žemę Bresto vaivadijoje, Eitekonių ir Rečionių valdas Trakų vaivadijoje. Antanas Pociejus 1736 m. šias valdas užrašė savo broliui Mykolui, o pastarasis 1755 m. visa tai perdavė Leonardui Pociejui. 1795 m. kaimą su 11 sodybų, 76 gyventojais valdė Vaitiejus Puslovskis. 1850 m. minimas kaimo savininkas grafas Tiškevičius. Apie 1860 m. Rečionių kaime - 124 gyventojai katalikai. 1888 m. minimas buvęs geležinkelio prižiūrėtojo namelis (1 sodyba, 4 gyventojai katalikai). 1865 m. - 14 sodybų, 1897 m. - 201 gyventojas ir 255 dešimtinės žemės, 1923 m. - 39 sodybos, 424 gyventojai. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1928 m. Rečionyse buvo 452,17 ha (iš jų 29,82 ha pridėti iš Kurniškių dvaro). Didžiausio sklypo (19,74 ha) savininkas - M. Steponavičius. Kaime paplitusios Stelmoko, Žičiaus, Junevičiaus, Pilkio, Ambrazevičiaus pavardės. 1944 m. liepą, vykstant mūšiams prie Antakalnio kaimo (dabar Rumšiškių seniūnija), sužeistuosius vežė į sanitarinę dalį, buvusią Rečionyse, ant Pašilių kalnelio. Sužeisti kariai gulėdavo palapinėse. Mirusieji čia pat buvo laidojami - palaidota 13 karių. 1944 m. liepos 19 d. kapų vietoje pastatytas laikinas medinis paminklas su įrašu: „Čia palaidotas Baranov Nikolaj Stepanovič ir jo kovos draugai“ (versta iš rusų kalbos). Pokario metais Rečionyse dažnai vykdavo ginkluoti susirėmimai tarp partizanų ir sovietinių kareivių bei „liaudies gynėjų“. 1945 m. birželio 5 d. ties Rečionimis „Bebro“ būrio partizanai užpuolė 5 geležinkelio apsaugos kareivius - 4 nušovė, 1 sužeidė. 1945 m. birželio 21 d. ties Rečionimis žuvo 4 ir sužeisti 3 partizanai. 1947 m. lapkričio 24 d. MVD agentui pranešus, kad kaime lankysis partizanai, Kaišiadorių „liaudies gynėjai“ su kareiviais surengė pasalą. Apsupo Pilkienės sodybą, kur buvo atėję 2 partizanai. 1 partizanas žuvo, kitas paimtas į nelaisvę. 1946 m. pradžioje Trakų NKVD užverbavo pasidavusį valdžiai partizaną V. B. iš Rečionių ir įsakė nušauti Joną Misiūną (slapyvardis Žalias Velnias). Agentas neva pažadėjo ir pasakė, kad tai padaryti bus lengva, nes „Žalias Velnias vaikšto vienas“. Šis agentas „naudingai“ veikė, tačiau nušauti J. Misiūną jam nepavyko. 1945 m. žuvo 2 partizanai iš Rečionių, 1945-1947 m. įkalinti 3 partizanai, kilę iš Rečionių, tarp jų - Bernardas Steponavičius (slapyvardis Milžinas), būrio vadas. 1945-1953 m. įkalinta 10 gyventojų, 1945 m. ištremti 3 gyventojai (Taparauskai), 1949 m. - 4 gyventojai (Ambrazevičiai). 1950 m. minimas Rečionių apylinkės kolūkis „Bolševikiniu keliu“. 1957 m. buvęs kaimo klubas-skaitykla. Tais metais nutarta įsteigti Rečionių apylinkės kultūros namus.1931 m. - 40 sodybų ir 444,95 ha žemės, 1947 m. - 41 sodyba, 190 gyventojų, 1959 m. - 189 gyventojai, 1970 m - 153 gyventojai, 1985 m. - 33 sodybos, 80 gyventojų, 2000 m. - 9 sodybos, 22 gyventojai. Kaime buvo pradžios mokykla, įkurta 1918 m. Žičiaus namuose. Joje 1918 m. lapkričio 11 d. pradėjo dirbti mokytoja Justina Butrimaitė-Šemežienė (gimusi 1899 m.), vėliau gyvenusi gretimame Kriaučiškių kaime. 1957-1958 mokslo metais pradinėje mokykoje mokėsi 48 mokiniai.

1972 m. Rečionių karjere po šešių metrų žvyro sluokaniu rastas labai gerai išsilaikęs krūminis mamuto dantis. Jis iškeliavo į Kauno Zoologijos muziejų. Dantis svėrė 3150 gramų. Jo ilgis 27, aukštis – 13, plotis – 7 cm.

Kaimo kapinės yra už geležinkelio, Kaišiadorių apylinkės seniūnijos teritorijoje.

Vietovardžiai

Kurniškių pradžios mokyklos mokytojas Jonas Cibulskas 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Rečionių kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Ona Butkevičienė, gimusi Pašulių kaime; Justė Pilkienė, gimusi Bačkonių kaime ir Liudas Jonaitis, gimęs Kurniškių kaime.

Apušuotas – miškelis. Apie 1 ha dydžio. Vieta apaugusi mišku - krūmais. Už 0,3 km į šiaurės vakarus nuo Kurniškių mokyklos. „Miškelis ant Neverbicko Jono žemės sklypo”.

Balta balaitė – bala. 30x10m dydžio. Bala aplink apaugusi alksniais, lazdynais. Už 1 km į pietus nuo Pašilių kalno. „Vasarą neišdžiūsta”.

Beržyno kalnas – kalnelis. Apie 0,5 ha dydžio. Aukštuma, apaugusi alksniais, beržais. Į pietus nuo Pašilių kalno apie 100 m.

Brastelė – bala. 20x25 m dydžio. Neišdžiūstanti bala, apaugusi žole ir krūmais. Į rytus nuo Pašilių kalno už 0,5 km. „Šioj baloj gyvulius girdo”.

Bulvių kapinėlės – duobės. Apie 0,5 ha dydžio. Nedirbama, duobėta vieta. Į rytus nuo Majoko kalno apie 150 m. „Kasinėjant šią vietą, žmonės randa: žmonių kaulų, žiedų, peilių, skustuvų liekanų ir t.t.”. „Seniau čia žmonės žiemai bulves kavoję”.

Dubaklonio raistas – raistas. Apie 2 ha dydžio. Klampus, krūmais apaugęs. Tarp Majoko kalno ir Kurniškių laukų. „Žmonės dar „Pekla” vadina, nes labai klampus”.

Eglynas – ariama žemė. Apie 20 ha dydžio. Priemolis. Į pietus nuo Kurniškių mokyklos apie 400 m, prie geležinkelio.

Guris – griovys. Abipus aukštoki krantai. Krantai ariami. Molis. Teka per Rečionių kaimo lauką, įteka į Lomeną prie Kaišiadorių dvaro. „Eina skersai Kaišiadorių Žaslių gelžkelio”.

Iždagos – raistas. Apie 3 ha dydžio. Šlapoka vieta. Prie Surviliškių pievų, netoli geležinkelio. „Ši vieta seniau išdegus”.

Kraštinės – ariama žemė. 2 ha dydžio. Priemolis. Nuo Rečionių kaimo į vakarus prie geležinkelio. „Dabar ši vieta yra ūkininko Miko Bagdzevičiaus”.

Kupstynė – pieva. Apie 0,5 ha dydžio. Durpinė, kupstais apaugus. Į pietus nuo Rečionių kaimo apie 150 m.

Kvarbarnia – griovys - upelis. Prie Pilkio ūkio. Išteka iš Užuraisčio raisto ir teka į Paprūdės griovį, kuris yra prie Rapkausko ūkio. „Kai kaimas dar buvo neišsiskirstęs į viensėdžius, čia audeklus dažė”.

Lankos – pieva. Apie 4 ha dydžio. Gera, lygi vieta. Prie Žaslos upelio, prie Petkevičiaus ūkio. „Seniau čia žmonės linus klojo”.

Liūnai – pieva. Apie 0,5 ha dydžio. Šienaujama pieva, vidury šlapia, griovys. Į vakarus nuo Rečionių kaimo, prie geležinkelio.

Lygiai – pieva. Apie 1,5 ha dydžio. Gera, lygi, šienaujama pieva. Į rytus nuo Rečionių kaimo už 0,5 km.

Majoko kalnas – kalnas. Apie 8 ha dydžio. Aukštuma, apaugus įvairiais medžiais ir krūmais. Į pietus nuo Pašilių kalno už 300 m. „Rusų laikais ir dabar čia yra „Majokas” kariuomenės tringuliacijos bokštas”.

Margai – ariama žemė. Apie 2 ha dydžio. Žvyras. Nuo Majoko kalno į vakarus už 0,25 km.

Margeliai – ariama žemė. Virš 10 ha dydžio. Priemolis. Prie Dubaklonio.

Maskaukos (vietinių gyventojų vadinama Maskauka) – pieva. Apie 2 ha dydžio. Sausa, pailga, gera pieva. Tarp kaimo vietos ir Žaslos upelio. Dabar atiteko Ambrazevičiui, Slatkevičiui ir Petkevičiui.

Naujoko duobė – ariama žemė. Įdubusi vieta, žvyras. Apie 0,5 ha dydžio. Tarp Pašilės ir Majoko kalnų.

Opničia – duobės. Nedirbama žemė, randama kalkių liekanų, aplink krūmai. Apie 0,25 ha dydžio. Nuo Majoko kalno į vakarus apie 200 m. „Čia seniau kalkes degino”.

Paažuolys – ariama žemė. Priemolis, apie 3/4 ha dydžio. Tarp Rečionių kaimo vietos ir geležinkelio.

Paltelis – raistas. Apaugęs krūmais. Virš 8 ha dydžio. Prie Kriaučiškių kaimo lauko. „Čia lankosi laukinės antys”. „Seni žmonės pasakoja, būk šioje vietoje, seniau, vidūnaktį, matydavę seną geležinę bobą, su naščiais ir kibirais ant pečių”.

Paprūdė – upelis-griovys. Apie 0,5 m pločio. Išteka iš šaltinio ir įteka į Žaslą prie Rapkausko sklypo.

Pašilių kalnas – kalnelis. Aukštuma, šlaite ima žvyrą; bulves žiemai apkasa. Pietinėje Rečionių kaimo lauko dalyje. „Čia žmonės, kasdami žvyrių, aptinka: žmonių kaulų (didelių ir mažų - vaikų), puodų šukių, diržo sagų ir t.t.”.

Plestekė – pieva. Lygi ganykla. Aie 0,25 ha dydžio. Ant Gudzenkos ir Rečionių kaimų laukų ribos.

Prūdas – pieva. Šlapia pieva, menka žolė. Apie 7 ha dydžio. Nuo Žaslos upelio į pietus, geležinkelio link.

Skynimai – ariama žemė. Žvyras, virš 20 ha dydžio. Nuo Rečionių kaimo vietos į pietryčius apie 1 km.

Surviliškės – pieva-raistas. Šlapia pieva, auga viksvos. Apie 0,5 ha dydžio. Į šiaurę nuo geležinkelio, prie Bartaičių kaimo.

Šaltinis – stati pakrantė. Smėlėta, žvyrėta vieta. Iš pakrantės išteka keletas šaltinių. Žemės nearia. Apie 1,5 ha dyžio. Į vakarus nuo Pašilės kalno.

Šikšnos duobė – ariama žemė. Žvyras, įdubus vieta, aplink dirvonai. Apie 0,25 ha dydžio. Prie vieškelio.

Telėdnikas – pieva. Lygi, gera pieva, aplink - ariama žemė. Šalia Rečionių kaimo, prie vieškelio. „Seniau čia kaimo kiaulės ganėsi”.

Ulytėlė – ariama žemė. Juodžemis, apie 0,25 ha dydžio.

Užūraistis (Užuraistis) – raistas. „Dabar kiek šienauja, krūmais apaugę”. Apie 7 ha dydžio. Rytinė Rečionių kaimo dalis. Nuo kaimo 400 m.

Vidubalis – pieva. Žemė menka, durpinė. Apie 0,5 ha dydžio. Tarp geležinkelio ir Rečionių kapų.

Vidurinės – ariama žemė. Žemė gera - juodžemis. Apie 0,5 ha dydžio. Į vakarus nuo Rečionių kaimo. Lauko vidurys (šiapus Kraštinių).

Žvyrynė – ariama žemė. Žvyras, apie 1 ha dydžio. Prie Rečionių kaimo kapų. „Iš čia seniau žvyrių ėmė. Ima kai kas ir dabar”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 301-302.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos