Ringailiai
Ringailiai (Ringailės), kaimas Nemaitonių seniūnijoje, 2 km į pietus nuo Varkalių, 20,5 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių. Per Ringailes teka Alsyčia (1935 m. vadinta Alica). Ties kaimu prasideda Lapainios upė.
Turinys |
Kaimo vardo kilmė
Pagal vietinių žmonių pasakojimus, „kaimo pavadinimas kilęs nuo žmogaus pavardės. Šiame kaime gyveno Ringaila“.
Mitologiniai paminklai
Kaime yra mitologinių paminklų. Tai Ringailių alkakalnis, vadinamas Kupolio kalnu, ir alkakmenis, esantis šiaurės vkariniame alkakalnio šlaite. Maždaug apie 1 km į pietus nuo jų yra Ringailių akmuo su "Marijos pėda", kitaip "Čigonės pėda", žmonių vadinamas tiesiog "Čigonkos akmeniu".
Ringailių akmenys
Kaime yra dar du akmenys - saugomi gamtinio kraštovaizdžio objektai. Ringailių II akmuo yra Alsyčios upelio šlaite. Akmens aukštis - 220 cm, ilgis - 325 cm, plotis - 112 cm. Riedulys skaldytas, degintas ir net sprogdintas. Pasak vietinių gyventojų, iš šio akmens padaryta daug antkapinių paminklų. Apie trečdalį akmens yra žemėje.
Ringailių III akmuo vadinamas Juozyčiu (1935 m. vadintas Juozo akmeniu). Jo aukštis - 170 cm, ilgis - 210 cm, plotis - 140 cm.
Istorija
Ringailiai istoriniuose šaltiniuose minimi 1597 m. (22 valakai, 22 sodybos). 1744 m. Užuguosčio parapijos gyvenviečių sąraše minimos Ringailiškės. 1795 m. Ringailių kaimas (7 sodybos, 58 gyventojai) priklausė Semeliškių seniūnijai. kaimas į viensėdžius išskirstytas 1913 m. Kaime paplitusios Stasiūno, Balčiūno, Romansevičiaus, Stankevičiaus pavardės. Beveik kiekvieno žemės savininko valdytas sklypas turėjo savo pavadinimą - Lianiškės, Bučionys, Beržynas, Lankiškės, Aukštoji, Aleksandrava, Novosadai, Kupolė, Vyšnios, Gusto kalnas, Karolina, Stanislavovas ir kt. 1923 m. kaime - 34 sodybos, 179 gyventojai, 1931 m. - 36 sodybos ir 294,64 ha žemės. Tais metais minimas ir Ringailių ūkis, turėjęs 18,72 ha žemės (be gyventojų). 1937 m. minimas Ringailių viensėdis, kuriame žemės sklypus turėjo P. Kulbickas ir K. Jaruševičienė. Šio viensėdžio (ūkio) žemė vėliau priskirta prie kaimo žemės.
1948 m. gegužės 22 d. „liaudies gynėjai“, atvažiavę išvežti Alekso Stasiūno šeimos, nušovė jo sūnų Aleksą. 1949 m. savo namuose nužudyti ir sudeginti Kostas Sindaras (gimęs 1916 m.) su žmona Rozalija Sindariene (gimusia 1918 m.). Palaidoti Ringailių kapinėse. 1949 m. įkalinti 2 gyventojai; 1948 m. ištremti Stasiūnai (7 asmenys) ir Šiupšinskai (4 asmenys).
Kaime yra pradinė mokykla (įsteigta 1930 m.), kurioje 1938 m. sausio 1 d. mokėsi 66 mokiniai. 1947 m. nušautas mokyklos vedėjas A. Dulskis. 1957 m. įsteigta biblioteka. 1947 m. kaime - 46 sodybos, 404 gyventojai, 1959 m. - 143 gyventojai, 2000 m. - 31 sodyba, 47 gyventojai. Kaime yra kapinės, o jose - medinė koplytėlė.
1917 m. Ringailiuose gimė dailininkas Juozas Banaitis (mirė 1988 m.).
Vietovardžiai
Ringailių pradžios mokyklos mokytoja Uršulė Venskienė 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Ringailių kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Aleksas Stasiūnas ir Kostė Juodienė-Tamkutonienė, abu gimę šiame kaime.
Apie kaimą užrašyta: „Ringailių km. ėjo baudžiavą į Semeliškių dvarą”.
Alėca („l” tariama kietai) – upelis. Išteka iš Švenčiaus-Žydiškių ežero, įteka į Peštuvėnų ežerą, esantį Stakliškių valsčiuje.
Ąžuolija (vietinių žmonių vadinama Ūžuolija) – pieva, dirva. 5 ha dydžio. „Visą valdo trys ūkininkai”.
Brukų raistas – raistas. Durpynas. 0,5 ha dydžio. Prie Jiezno-Beižonių vieškelio.
Batvininis – dirva. Prie molio, 0,4 ha dydžio. Prie kelio Žiežmariai-Beižonys. „Per vidurį eina revas”.
Brąstos pieva – pieva, raistas. Šlapia, 10 ha dydžio. Prie Žiežmarių-Beižonių kelio. „Per jį teka Alėca. Priklauso 5 gyventojams”.
Bukta – pieva. 0,5 ha dydžio. Prie miško.
Cigonkos akmuo – akmuo. Užima 2 kvadratinių metrų dydžio plotą. Prie kelio į Užuguosčio bažnytkaimį. Jis stovi ant Cigonkos revo kranto. „Prie to pat kelio, netoli yra Juozo akmuo, 5 m3”. „Iš artimojo, greta esančio revo, pasakoja, ūkanotą rytą išeina čigonė, atsisėda ant to akmens ir šukuoja plaukus”.
Dubija – pieva. Aplink kalneliai. 2 ha dydžio. „Valdo du gyventojai”.
Erškėtija – dirva. Priesmėlis, 3 ha dydžio. Prie Nemaitonių kelio. „Seniau augo daug dygių medžių: erškėčių, kiaulauogių, šuobelių ir kit.”.
Gusto kalnas – kalnas. Smėlynas, žvirgždynas. 30 m aukščio. „Ant jo buvo pastatytas vokiečių sekimo punktas”. „Savininko pavardė”.
Krūsnių raistas (Grisiūno raistas) – raistas. 1 ha dydžio. Prie Žiežmarių-Beižonių kelio. „Valdo du gyventojai”.
Kupolio kalnas – kalnas. Molis, juodžemis, smėlis. 7 ha dydžio. „Keturių gyv. Yra raistelis ir Velnio duobė”. „Pasakoja, seniau ateidavo jauni vaikinai ir nusivesdavo kaimo jaunimą ant Kupolio kalno. Čia jie šoka, linksminasi per naktį. Ryte, išaušus, pamato, kad per raistą - Velnio duobelę, beklampinėja”.
Kazimerskos revas – revas. Molis ir jaurinis dirvožemis. 3 ha dydžio, krantai - 20 m aukščio. Prie Matonių ežero. Pirktas iš Varkalių kaimo ūkininko. „Pasakojama, juo išėjęs Matonių ežeras”. „Jame užsimušė, krisdamas nuo arklio koks tai Kazimieras”.
Karaliaus kalnas – kalnas. Žvyras. 2 ha dydžio, 25 m aukščio. Pati viršukalnė nedirbama.
Kumpoji – dirva. Jaurinis dirvožemis. 4 ha dydžio.
Lapainia – pieva. 4 ha dydžio. Prie Matonių ežero. „Valdo du gyventojai”.
Lankos revas – revas. Žvyrynas, labai apaugęs lazdynais. 2 ha dydžio. Čigonkos revo tąsa.
Lenkiškės dirva (vietinių žmonių vadinama Lankiškės dirva) – dirva. Molis, 3 ha dydžio.
Lygės – dirva, pievelė. Juodžemis prie smėlio. 6 ha dydžio. Prie Kalvių-Beižonių kelio. „Dviejų gyventojų”.
Molinės pievelė – pievelė. 0,6 ha dydžio.
Morkūniškės – pieva, dirva. 1 ha dydžio. Prie Žiežmarių-Beižonių kelio. „Valdo Sindaras”. „Pirmiau priklausė vienam gyventojui - Morkūnui. Pavadino žmonės skirstantis kaimui”.
Morkūniškė – dirva, raistas. 5 ha dydžio. „Valdo Ramansevičius”. „Pirmiau priklausė vienam gyventojui - Morkūnui. Pavadino žmonės skirstantis kaimui”.
Naujas sodžius (vietinių žmonių vadinama Navasodai) – sklypas. 2 ha dydžio. Prie kelio į Užuguostį. „Davė šį vardą skirstantis į vienkiemius”.
Paalėcys – dirvonėlis, revas. Žvyrynas, 1,5 ha dydžio. Prie Alėcos upelio. „Gražiausia vieta Ringailių km. Tuo vardu vadina ir kitas vietas, esančias prie Alėcos upelio”.
Pušynas – dirva. Priemolis, 4 ha dydžio. „Yra dar likusių pušų”.
Paprūdė – pieva. Durpynas, 1 ha dydžio. „Yra šaltinis, kuriame skaniausias viso km. vanduo”.
Pakapinys – pieva. 0,5 ha dydžio. Prie kaimo kapų.
Stūprė – kalnelis, dirvonėlis. Žvyrynas. 0,4 ha dydžio.
Šunų bala – raistelis, bala. Apie 20 kvadratinių metrų dydžio. „Neseniai praminta”. „Ji yra duobėj. Praminė piemens, nes ganydami mėtydavo į šunį ką tik nustverdami, o šuo iš tos duobės - balos išnešdavo”.
Telėtnykai – kiemas, daržas. „Daugumoj pas kiekvieną ūkininką”.
Velnio duobė – duobė. 40 kvadratinių metrų dydžio. Ant Kupolio kalno. „Joj vaidindavosi, velnias pasirodydavo”.
Žvirbliškė – pieva. 3 ha dydžio. Prie Alėcos upelio.
Šaltiniai
- Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.
Literatūra
- Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 130.
