Romata

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Romata, viensėdis, buvęs Palomenės parapijoje, 3 km į pietvakarius nuo Palomenės, 8,5 km į šiaurės vakarus nuo Kaišiadorių, užpelkėjusio Romato ežero pietrytiniame pakraštyje (dabar - Romato pelkė), ties Romato upelio (Lomenos kairiojo intako) ištakomis. Iš visų pusių viensėdį supo Vadų miškas.

Turinys

Romato durpynas

Tai vienintelis Kaišiadorių rajone eksploatuojamas pramoninis durpynas. Šios pelkės plotas 299 ha (pramoninis 244 ha). Pelkė apie 5 km ištįsusi iš šiaurės vakarų į pietryčius. Joje, be Romato upelio, prasideda ir Želvos upelis (Šešuvos upelio dešinysis intakas). Kasamos trupininės durpės, daugiausia kraikui. Prieš pradedant kasti, durpių buvo 10,2 mln. kubinių metrų. Iki 1970 m. pradžios iškasta 47% durpių.

Viensėdžio vardo kilmė

Romatos vietovardis kiles nuo Romato pelkės, minimos dar 1612 m., pavadinimo.

Istorija

Romata paminėta 1937 m. Kaišiadorių vyskupijos parapijų statistiniuose aprašymuose. Tuo metu užusienyje gyveno 4 gyventojai katalikai. Tai ne dabartinis Paromatės Krušonių kaimas, kuris buvo paminėtas atskirai. Tačiau kaip tik pastarojo kaimo teritorijoje ir yra buvusi Romatos viensėdžio vieta.

Legendos apie Romato pelkę (ežerą)

XIX a. viduryje šiose apylinkėse lankėsi lenkų tautosakininkas, etnografas ir kompozitorius Oskaras Kolbergas (1814-1890), užrašęs legendą, kad anksčiau pelkės vietoje buvęs didelis ir turtingas kaimas - Romata. Tačiau nežinia už kokius nusikaltimus vienos šventės metu, ponas Dievas kaimą nubaudęs - naktį jį prasmegdino į žemę. „Ilgai dar girdėdavosi [gyvulių] bandų baubimas ir triukšmas, einantis iš lauko, tačiau su laiku viskas nutilo”.

1992 m. V. Braziulienė iš V. Babkauskienės (Mironaitės), gimusios 1913 m., gyvenančios Rumšiškėse, užrašė legendą apie Romato ežerą: „Gyveno dvarponiai, turėjo sūnų. Sūnus užsimanė vesti. Surado merginą sau jau, kad jam būtų tinkama į žmonas. Toji mergina užsimanė motinos kraujo: „Atnešk motinos kraujo, tada aš už tavęs eisiu“. Tas motiną nužudė, paėmė kraujo ir ėjo. Užkliuvo jam koja, nugriuvo ir užsigavo. O motinos kraujas atsiliepė: „Ak, Dieve, kap tu, vaikeli, užsimušei smarkiai“. Sprogo sūnui širdis iš išgąsčio ir mirė. Nuvėjo stačiai į žemę tas dvaras ir atsirado Romato ežeras”.

Vietovardžiai

Girininkas Juozas Giraitis 1939 m. liepos mėnesį apie Romatos vienkiemį užrašė:

Romatos vienkiemis – eigulio pasoda. Pakiluma, smėlėtas dirvožemis, apaugę miškais. 6 ha dydžio. „Buvo ir esama vald. pasoda prie Romatos raisto”. „Prieš didįjį karą šioje pasodoje gyvenęs eigulis Sidaras Andrius žmonių buvo vadinamas „Šilinis”. Ir dabar seni žmonės dažnai dar sako: „Žinai, nueik pas tą eigulį kur gyvena ant Šilinio vietos…””.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 165.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos