Romerava

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Romerava (Romerowo) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Romerava (Pasiekai), dvaras, buvęs Kaišiadorių valsčiuje, 4 km į pietryčius nuo Kaišiadorių geležinkelio stoties, Strošiūnų šile, kur dabar yra Tarpumiškio kaimas.

Turinys

Istorija

Kaime rasta keletas akmeninių kirvių ar jų fragmentų. Rusiuose lankėsi archeologas P. Tarasenka. 1922 m. jis minėjo apie kaime esantį senkapį: „Rūsių kaimo, Žaslių valsč. įdomus senkapis ant smiltyno į Š nuo kaimo. Ant smėlio po visą lauką išmėtyti žmonių kaulai, kiti čieli, kiti jau sutrupėję. Yra keletas ugniaviečių, prie kurių radau susiliejusių gabalų žalvario ir stiklo. Daug čia pririnkau daiktų ir dalių jų jau sulaužytų. Radau dalis žalvario apyrankių, kryžiukų, kankaliukų, auskarų, geležies peiliukų, sagų, iečių, ir įdomų senovinį šalmą su kirtimo žymėmis ir kamanas su šoninėmis pasidabruotomis ir pagražintomis ornamentu skardimis. Daug išmėtyta po visą lauką molinių šukių ir puodų; kai kurie turi priemaišą skaldyto akmens, kiti pagražinti įvairiu ornamentu, yra ir paprastų”. Mini ir akmens amžiaus gyvenvietę: „Čia užtikau daug gerų ir tipingų padarų iš titnago. Rasta čia ant smėlio ir akmeninio plaktuko dalys, labai gražiai apdirbto ir šlifuoto”. Radiniai saugomi Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Šio archeologinio objekto tiksli paskirtis iki šiolei nenustatyta; dabar jis saugomas kaip senovės gyvenvietė. 1885 m Romeravos palivarkas sudarė atskirą Kaišiadorių dvaro ūkinį vienetą. 1897 m. Romeravos palivarkas su 24 gyventojais ir 20 dešimtinių žemės priklausė Romeriams, taigi vietovardis yra asmenvardinės kilmės. Pasiekų arba Romerovo dvaro gyventojų A. Šimanskio, P. Vaitkevičiaus, J. Juodžio, J. Visockio ir kt. šeimos 1916 m. pasisakė už lietuviškas pamaldas Kaišiadorių bažnyčioje. Kaišiadorių dvarui priklausė du Pasiekų palivarkai, iš kurių vienas vadintas Romeravu. Romeravos dvaro ir Kriaučiškių palivarko žemių, priklausiusių J. Strumilai, vietoje įsikūrė kaimas, 1927 m. pavadintas Tarpumiškiu.

Prisiminimai apie Lietuvos nepriklausomybės kovas

Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomi Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorio A. Miliausko atsiminimai apie 1919 m. vykusias kovas ties Žasliais.

Pradžioje rašoma apie kautynes prie Žaslių, kurių metu lietuviai, didesnių priešo (Raudonosios armijos dalinių) pajėgų spaudžiami, nutarė trauktis. „Mes, matydami, kad kitos išeities nėra ir turėjome galvoje, kad jau mes apsupti, nutarėme trauktis, bet kur trauktis patys nežinojome, kadangi neturėjome su nieku ryšio ir nežinojome, kur mūsų dalys yra. Nutarėme trauktis į Romorovo dvarą, nes tenais stovėjo mūsų artilerija. Mums bebėgant bolševikai apmėtė sviediniais. Vykdami pakeliui paėmėme iš vieno gyventojo arklį ir pasiuntėme vieną raitą kareivį apžvalgyti, kas yra Paltininkų kaime. Raiteliui bejojant buvo išgirstas šaudymas. Ir pamatėme grįžtantį pas mus raitelį. Jis pranešė, kad Paltininkų kaime yra bolševikai ir jį užtat apšaudė. Mumyse kilo panika, bet viltis nenustojome, nutarėme krūmais ir miškais traukti į Romorovo dvarą, turėdami omeny, kad dvare rasime mūsiškius. Beklaidžiomi po mišką vargais negalais pasiekėme dvarą. Sustojome už dvaro tvartų. Mums vadovaujantis karininkas pasiuntė mane ir dar vieną kareivį eiti sužinoti, kas yra dvare. Man vykstant per dvaro sodą užsikabino telefono viela už kaklo, nes jau buvo tamsoka. Sučiuopęs, kad telefonas yra, nudžiugau, manydamas, kad bus saviškiai. Įėjome į vieną kumetbutį, ten radau tik seną žmogelį sėdint ant pečiaus ir verkiant. Paklausiau apie mūsiškius. Jis man pareiškė, kad mūsiškiai jau seniai išbėgo. O neseniai buvo atjoję 5 bolševikai. Tai aš supratau, kad buvo svarbus dalykas, nes nespėjo nuimti telefono vielą. Atvykęs pranešiau karininkui apie tai. Žvilgterėjau į karininko veidą ir pamačiau, kad karininkas labai nusiminęs. Jis pagalvojęs tarė: „Vyrai, dabar tai jau blogai, nes bolševikai pirmyn nuvėję, o mes likę užpakaly“. Išgirdę šiuos vado žodžius, labai nusiminėme, nutarėme mesti šautuvus, eiti pas gyventojus prašyti drabužių, persirengti ir eiti kas sau. Bet mūsų karininkas mus sudraudė sakydamas: „Vyrai, man pavojus yra didesnis nekaip jums, jus pajėmę bolševikai į belaisvę, gali palikti gyvus, o mane kaipo karininką vistiek nužudytų, o aš nenusimenu. Žūsime, tai žūsime kartu. Juk dar šovinių turime ir susitikę su mažom bolševikų dalim galėsim gintis. Nutarėme vykti vieškeliu, kuris eina per mišką nuo Romorovo dvaro į Žiežmarius“. Vėliau savanorių būrys pasuko iš kelio dešiniau ir naktį netikėtai priėjo Kaišiadoris, kur juos sulaikė vokiečių karinis patrulis. Vokiečių karininkas nurodė kelią į Žiežmarius, kur auštant atvykę rado savo bataliono štabą.“

Vietovardžiai

Mokytoja Liucija Dūdėnienė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Romeravos dvaro vietovardžius. Pateikėjas - Kazys Roslekas, gimęs Kriaučiškių kaime.

Romerava (Ramerava) - „polevarkas“. Lygi žemė. 40 ha dydžio. „Beveik viduryje Tarpumiškio kaimo“.

Skersbalis – kūdra, dugnas dumblo. 40 m. pločio ir 400 m ilgio. Martusevičiaus sodyboje, už tvarto į pietus.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 302-303.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos