Rudžiai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rudžiai (Rudzie) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Rudės ežeras 2016 m. birželio 18 d. R. Gustaičio nuotr.

Rudžiai, kaimas Žaslių seniūnijoje, 9 km į šiaurės rytus nuo Žaslių, 17 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių. Yra ežeras Rudė (plotas - 1,4 ha), kurio pakraštyje kunkuliuoja geležingas šaltinis, „kuriame moterys dažydavo plaukus”. Galbūt tai ir paaiškintų kaimo vardo kilmę.

Turinys

Istorija

1661 m. Paparčių parapijos krikšto metrikų knygoje minima pavardė Rudys, 1744 m. Paparčių parapijos gyvenviečių sąraše paminėtas Rudžių kaimas. 1795 m. kaimas su 4 sodybomis ir 28 gyventojais priklausė evangelikų liuteronų bažnyčiai. 1830 m. Rudžių kaime buvo 4 sodybos, 32 gyventojai katalikai, 1853 m. - 5 sodybos, kuriose gyveno 31 gyventojas katalikas. Labiausiai kaime paplitusi Rudžio pavardė. 1888 m. minimi dveji Rudžiai - užusienis ir kaimas. 1897 m. užusienyje buvo 9 gyventojai ir 9 dešimtinės žemės, kaime - 63 gyventojai ir 76 dešimtinės žemės. 1923 m. minimas tik kaimas, kurio 13-oje sodybų gyveno 63 gyventojai. 1927 m. jame gyveno 16 šeimų (82 gyentojai katalikai). 1930 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius. 1931 m. Rudžiuose - 17 sodybų ir 112,7 ha žemės. 1945 m. žuvo partizanas A. Klimeika (slapyvardis Sakalas) iš Rudžių. 1947 m. buvo 17 sodybų, 69 gyventojai. 1948-1958 m. Taišete kalėjo partizanas M. Rudys (slapyvardis Lazdynas), 1949 m. įkalintas S. Januškevičius. Partizanus rėmė A. Januškevičiaus bei M. Saldžiūno šeimos. Kaimas panaikintas 1986 m. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku.

Vietovardžiai

Gečionių pradžios mokyklos mokytoja Juzė Vasiliauskienė 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Rudžių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Dziadulionis, gimęs tame pačiame kaime.

Ajerynas – dauba. Pelkėta pieva, vasarą pradžiūsta. 20x30 m dydžio. Į rytus nuo Rudzės ežero 0,5 km. „Prie jo stovėjo, dabar išsiskirstęs vienkiemiais Rudžių km.”.

Bliūdelis – ariama žemė. Vieta lygi, žemė gera, apvalus sklypas. 0,5 ha dydžio. Paduobario šiauriniame pakraštyje. „Sklypas panašus į dubenėlį - bliūdą, apvalus, iš čia ir kilęs pavadinimas”.

Davainiškės – durpinė žemė. Klonyje, apsuptame kalnelių. 1,5 ha dydžio. Į pietryčius nuo Rudzės ežero 200 m. „Augo kadaise miškelis. Dabar durpinė sausinama”.

Galalanka – ariama žemė. Nuotaki vieta, žemė molėta. 2 ha dydžio. Į šiaurės rytus nuo Rudzės ežero 1 km. „Seniau augo alksnynas”.

Ganbinas – ariama žemė. Kalnelis netoli ežero, žemė gera - su moliu. Apie 1 ha dydžio. Natakos vidury.

Gamanta – upelis. Negilus, labai vingiuotas, vietomis yra ir gilių vietų. Apie 15 km ilgio, 1-1,5 m pločio. „Prasideda netoli Prūdnikų dvaro šaltinių. Įteka į Laukystą. Susisiekia kastiniu ravu su Rudzės ežeru”. „Yra žuvų: vėgėlių pasitaiko ir kitų rūšių, bet jos čia patenka iš Rudzės ežero”.

Nataka – ariama žemė. Vieta lygi, žemė gera, su moliu. 2 ha dydžio. Rytiniame Rudzės ežero pakrašty.

Paduobaris – pieva, ariama žemė. Pieva ir žemė gera, vieta lygi. 60x120 m dydžio. Į pietus nuo Rudzės ežero 300 m.

Pagamantys – ariama žemė. „Pakiluma nuo Gomantos upelio tęsiasi iki Gečionių-Lėlių kelio”. Apie 4 ha dydžio. „Dabar Januškevičiaus vienkiemis”.

Gylis (vietos žmonės vadina Pas gylį, Gylė) – pieva ir ariama žemė. Prie Gomantos upelio šlapia, lygi vieta. 0,5 ha dydžio. Į pietus nuo Rudzės ežero 200 m. „Kasmet užliejama Gomantos upelio”.

Kackelis (vietos tarme Po kackeliu) – pieva. Vieta nelygi, duobėta, vidury kalniukas; guli didelis akmuo. 1 ha dydžio. Į pietus nuo Rudzės ežero 200 m. „Kadaise čia stovėjo žydo Kackelio karčiama ir buvęs kelias iš Savarinės kaimo į Mazaliausčiznos kaimą”. „Žyds nuėjo į žemę, o pavardė viršuj liko, - žemei”.

Po kryžium – kalnelis-pakiluma. Apvalus, pro šalį teka Gomantos upelis, smėlis. 2 ha dydžio. Į pietus nuo Rudzės ežero 0,5 km. „Ant tos pakilumos stovėjęs kryžius ąžuolinis, bet vokiečiai jį nupjovę. Maro metu toj vietoj buvę laidojami žmonės”. „Pastatytas toj vietoj prisiminimui baisios rykštės - maro. Didžiojo karo metu vokiečiams prireikus taisyti tiltą per Gomantos upelį jie jį nupjovę ir sunaudoję rąsto vietoj; mat buvęs ąžuolinis. Žmonės pasakoja, kad kadaise toj vietoj vaidendavos; naktimis lyg vaikas verkdavęs”. „Maro metu prieš „metiežą” (sukilimą 63 m.) čia laidojo žmones. Taip daug žmonių mirę, kad aplinkiniai ne kurie kaimai visai ištuštėjo”. „Pasakojama, kad kryžių pastatę bendrom jėgom aplinkiniai kaimai”.

Raisteliai – alksnynas. Šlapias, baigiamas kirsti alksnynas. 1,5 ha dydžio. Nuo Dovainiškių į vakarus 400 m. „Sakoma: „Raisteliai paliai trikontus”. Ką reiškia jų minimi trikontai patys gyventojai nežino”.

Rudzė (vietos tarme Rudze) – ežeras. Apvalus, dugnas dumblėtas, labai gilus. 200x200 m dydžio. Dauboje į pietryčius nuo Gečionių dvaro. „Buvo kadaise labai žuvingas, bet vokiečiai granatomis labai daug žuvų išnaikinę. Ežeras sunkiai prieinamas, nes einant pieva trūksta, grimzta po kojomis”. „Vienam šio ežero krašte vanduo, žmonių pasakojimu, lyg verdąs - neramus. Sakoma, kad ežeras turįs požeminį susisiekimą su kokiu nors kitu ežeru “.

Salelė (vietos tarme Salala) – ariama žemė. Pakiluma, kadaise buvęs alksnynas. 1,5 ha dydžio. Į pietus nuo Rudzės ežero 25 m. „Dabartinis tos žemės savininkas stengiasi ataugint, atsodint ten buvusį miškelį”.

Salelė prie nendryno (Salala prieg nendryna) – ariama žemė. Pakiluma, aplink apvali pieva. 40x40 m dydžio. Į šiaurės rytus nuo Rudzės ežero 300 m. „Viduryj salelės yra duobė 1-1,5 m. gylio, auga joje nendrės, niekad neišdžiūsta”.

Skynimai – ariama žemė. Gera žemė, vieta nuotaki, 1 ha dydžio. Pietiniame Davainiškių pakraštyje. „Buvo kadaise miškas”.

Vidupievis – pieva. Klonyje, aplink ariama žemė. 1 ha dydžio. Į vakarus nuo Davainiškių 200 m.

Zdorai – ariama žemė. Kalniukas, žemė su moliu. 0,5 ha dydžio. „Iš slav. kalb. – nesantaika - barniai. Kai dar daug žemių buvo be savininkų, tai ūkininkai tą žemės sklypą dalindamies labai pešės, ir iš to ir kilęs pavadinimas”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 262-263.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos