Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rumšiškių bažnyčia su varpine. XX a.II ketvirtyje. B. Buračo nuotr. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Rumšiškių bažnyčia su varpine. 2010 m.
Rumšiškių bažnyčia su varpine
Rumšiškių bažnyčios altorius
Rumšiškių bažnyčios vargonai

Rumšiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia yra Rumšiškių miestelyje, ant Kauno marių kranto.

Turinys

Padavimas apie Rumšiškių bažnyčios pastatymą

Seni žmonės apie pirmosios Rumšiškių bažnyčios statybą pasakoja tokį padavimą: karalius Jogaila su žmona karaliene Jadvyga ir dvasiškių būriu važiavę rogėmis iš Vilniaus pro Rumšiškes į Kauną. Buvo ankstyvas pavasaris. Karalių karieta įlaužė silpną upelio ledą ir grėsė pavojus paskęsti. Jadvyga davusi įžadus: jeigu išsigelbėsianti, tai pastatydinsianti toje vietoje bažnyčią. Išsigelbėti pavyko. Jadvygos nurodymu, Rumšiškių meistrų rankomis ant nedidelės kalvos, ties pavojinga vieta, buvo pastatyta maža medinė bažnytėlė. Upelis buvo pavadintas lenkiškai „Nadzeja“ - Viltis.

Istorija

Literatūroje teigiama, kad pirmąją Rumšiškių bažnyčią XV a. pradžioje pastatydino karalius Jogaila. Tačiau šį faktą patvirtinančių dokumentų nėra. Pirmoji bažnyčia greičiausiai buvo pastatyta XVI a. pradžioje, galbūt karalienės Bonos iniciatyva. Reformacijos metu pastatas sunyko; 1573 m. jis buvo atkurtas. Tarp 1571 ir 1581 m., kardinolo Jurgio Radvilos laikais, Rumšiškėse pastatyta nauja bažnyčia, kuriai 1599 m. Zigmantas Vaza suteikė beneficiją, o 1635 m. Lietuvos kancleris Stanislovas Augustas Radvila dovanojo žemės. 1648 m. bažnyčia gavo dar vieną beneficiją. Nenuostabu, kad šventovę taip rėmė monarchai: Rumšiškės tada priklausė karaliaus dvarui. 1655-1661 m. karo metu Rumšiškių bažnyčia, kaip ir dauguma kitų medinių Lietuvos bažnyčių, sudegė. Apie tai liudija istoriniai dokumentai ir XX a. 6-ame dešimtmetyje atliekant archeologinius tyrimus rastas degėsių sluoksnis. Tų pačių tyrimų metu po presbiterija rasta iš plytų ir akmenų sumūryta skliautuota kripta. Joje rasti palaikai buvo perlaidoti naujose kapinėse.

XVII a. antrojoje pusėje senosios bažnyčios vietoje suresta nedidelė bažnytėlė šiaudų stogu. Nors vizitatorius pripažino ją esant tvarkingą ir gerai prižiūrimą, vis dėlto klebonui rekomendavo pastatyti naują bažnyčią, tokią gražią, kaip anksčiau buvusioji, priešų sudegintoji. 1700 m. Rumšiškių klebonas Samuelis Goligontas rašė, kad jis, „netikęs, nuodėmingas ir vargšas kunigas, savo lėšomis ir pastangomis Rumšiškių miestelyje pastatydino naują bažnyčią, šv. Mykolo, švč. Mergelės Marijos ir šv. Jurgio vardu“. Iki 1710 m. fundatoriai suaukojo beveik visą inventorių. Naujoji gana didelė bažnyčia buvo sukurta pagal seniai susiformavusias, visoje etninėje Lietuvoje tvirtai prigijusias liaudies architektūros tradicijas. Stačiakampį iš pušies sienojų suręstą pastatą dengė malksnų stogas, jo vidury stūksojo bokštelis. Panašios su nedideliu stogeliu ant stogo bažnyčios buvo statomos Lenkijos ir baltarusių žemėse. Tai buvo vienas iš populiariausių sakralinio pastato tūrių tipų.

1859-1860 m. prasidėjo naujas Rumšiškių bažnyčios istorijos etapas – tada ji kapitaliai suremontuota ir iš dalies rekonstruota. XX a. pirmojoje pusėje du kartus buvo sumanyta statyti naują (mūrinę) bažnyčią. Pirmuoju atveju statybų neleido pradėti įsisiautėjęs Pirmasis pasaulinis karas; antruoju atveju (1938 m.) buvo pripažinta, jog medinė Rumšiškių bažnyčia yra vertingas senovės paminklas, todėl neleista nei jos griauti, nei perstatyti. Taigi nepavykus pastatyti naujos, rumšiškiečiai kiek galėdami stengėsi išgrąžinti turimąją bažnyčią. 1942 m. interjerą dekoravo dailininkas Vladas Didžiokas, tuo metu gyvenęs netoli Rumšiškių, Dovainonyse.

Pastačius Kauno hidroelektrinę, žemumoje išsidėstęs Rumšiškių miestelis atsidūrė užliejamoje teritorijoje. Paminklosaugininkų ir tuometinio Rumšiškių klebono Jono Žemaičio rūpesčiu vertingą architektūros paminklą nuspręsta išsaugoti ir perkelti į aukštutinėje Nemuno terasoje kuriamą naują Rumšiškių miestelį. Bažnyčia perkėlimo darbai prasidėjo 1959 m. vasario mėnesį. Keliant pastatą, teko jį išardyti, pervežti ir vėl surinkti. Prieš ardant visi elementai buvo sužymėti. Darbai vyko pavasarinio polaidžio metu, todėl į statų molingą kalną automašina negalėjo užvažiuoti. Teko sukti aplinkiniu keliu ir vietoj 200 ar 250 m sukarti apie 18 km. Ilgi sienojai ir sijos į kalną buvo užtempti arkliu.

Pirmojo pasaulinio karo metu bažnyčioje, geležies virbų dėžėje, rasti nežinomo XVII a. kilmingojo palaikai su brangaus metalo vainiku. Jo kaukolė ir kiti kaulai buvo priraišioti prie metalinių virbų ir užlakuoti lako antspaudais. Vėliau palaikai buvo užmiršti. Antrą kartą rasti 1958 m., kai bažnyčia buvo keliama į naująją miestelio vietą. Manoma, kad šie palaikai susiję su 1655-1661 m. carinės Rusijos invazija į Vilnių bei jo apylinkes. Tada kažkokio kilmingojo palaikai galėjo būti pervežti iš Vilniaus ir čia paslėpti. Šie palaikai bei kiti po bažnyčia rasti karstai perkelti į Rumšiškių kapines.

Klebonai

Iki 1809 m. - Antanas Mendzigurskis.

1907 m. minimas Petras Galkus.

Jodeika

Juozapas Razmantas

1941 m. - Antanas Sabas

1956-1994 m. - Jonas Žemaitis

Vikarai

1889-1892 m. - Povilas Šilinskis

1895-1897 m. - Kazimieras Kazlauskas

1897-1899 - Ignotas Abramavičius

Iki 1934 m. - Antanas Rupšys

1950-1952 m. - Jonas Žemaitis

Petryla

Architektūra

Bažnyčia yra liaudies architektūros formų. Ji stačiakampio plano, su šoninėmis zakrsitijosmis, apside ir bokšteliu.

Interjeras

Meno vertybės

Šventorius

Šalia bažnyčios stovinti varpinė, kaip spėjama, buvo pastatyta dar XVIII amžiuje; ji kartu su bažnyčia sudaro darnų ir ypač vertingą lietuvių liaudies architektūros ansamblį. Varpinė - 3 aukštų.

Galerija

Šaltiniai

  • Lietuvos valstybės istorijos archyvas. F.604. Ap.1. B.10345. 1832 m.
  • Vilniaus apskrities archyvas. F. 5. B. 3303. L. 32-33. A. Baliulis. Rumšiškių bažnyčia ir varpinė. 1982 m.

Literatūra

  • Abromavičius S. Nauji Rumšiškių bažnyčios istorijos puslapiai. Kultūros priemenė, 2006 m. gruodis. „Atspindžių“ kultūrinio gyvenimo priedas Nr. 12 (49), p. 13-15;
  • Gustaitis R. Neramus 1831 m. pavasaris Rumšiškėse // Kultūros priemenė. 2009 m. gruodis. „Atspindžių“ kultūrinio gyvenimo priedas Nr. 12 (85), p. 16-18;
  • Jankevičienė A. Lietuvos medinės bažnyčios, koplyčios ir varpinės. - Vilnius, 2007. - P. 145-148.
  • Jankevičienė A. Rumšiškių šv. Mykolo arkangelo bažnyčios ir varpinės architektūra // Liaudies kultūra, 2005, Nr. 5, p. 39-46;
  • Kamuntavičienė V. Kauno dekanato bažnyčių raida XV–XVII a. // Lituanistica, 2006, T. 68, Nr. 4, p. 10, 12, 13;
  • Lukoševičius O. Kaišiadorių bažnytinis paveldas. – Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2017. – P. 92-99.
  • Miškinis A. Senosios Rumšiškės // Kauno marios: straipsnių rinkinys. - Vilnius, 1981. - P. 56.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos