Rusiai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rusiai (Rusiany) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Nedidelis paminklas Rusių kaime. 2005 m. R. Gustaičio nuotr.

Rusiai, kaimas Palomenės seniūnijoje, 10 km į šiaurės rytus nuo Palomenės, 16 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių, kairiajame Neries upės krante.

Turinys

Rusių archeologiniai paminklai

Kaime rasta keletas akmeninių kirvių ar jų fragmentų. Rusiuose lankėsi archeologas P. Tarasenka. 1922 m. jis minėjo apie kaime esantį senkapį: „Rūsių kaimo, Žaslių valsč. įdomus senkapis ant smiltyno į Š nuo kaimo. Ant smėlio po visą lauką išmėtyti žmonių kaulai, kiti čieli, kiti jau sutrupėję. Yra keletas ugniaviečių, prie kurių radau susiliejusių gabalų žalvario ir stiklo. Daug čia pririnkau daiktų ir dalių jų jau sulaužytų. Radau dalis žalvario apyrankių, kryžiukų, kankaliukų, auskarų, geležies peiliukų, sagų, iečių, ir įdomų senovinį šalmą su kirtimo žymėmis ir kamanas su šoninėmis pasidabruotomis ir pagražintomis ornamentu skardimis. Daug išmėtyta po visą lauką molinių šukių ir puodų; kai kurie turi priemaišą skaldyto akmens, kiti pagražinti įvairiu ornamentu, yra ir paprastų”. Mini ir akmens amžiaus gyvenvietę: „Čia užtikau daug gerų ir tipingų padarų iš titnago. Rasta čia ant smėlio ir akmeninio plaktuko dalys, labai gražiai apdirbto ir šlifuoto”. Radiniai saugomi Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Šio archeologinio objekto tiksli paskirtis iki šiolei nenustatyta; dabar jis saugomas kaip senovės gyvenvietė.

Istorija

Rusiuose yra 2 senovės gyvenvietės. 1590 m. Krivonių kuopinio susirinkimo centrui priskirti keltininkai, aptarnavę Rusių perkėlą. Manoma, kad būtent per šią perkėlą persikėlė 1394 m. kryžiaus žygio dalyviai, traukdami į Vilnių. Po to ordino kariuomenė, pasiekusi Paparčius (dabartinius Papartėlius), prie ežero įsirengė poilsio stovyklą. 1653 m. S. Tolvaiša Rusius pardavė Juškevičiui. Šio kaimo gyventojai dirbdavo keltininkais ir už tai turėjo mokėti činšą. Rusiai paminėti 1744 m. Gegužinės parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. kaimas (17 sodybų ir 145 gyventojai) priklausė Zūbiškių palivarkui; kaime taip pat buvo karčema, kurioje gyveno 2 žydai. Apie 1860 m. kaime buvo 188 gyventojai katalikai, 1889 m. - 14 sodybų, 164 gyventojai (155 katalikai ir 9 žydai), 1897 m. - 279 gyventojai ir 299 dešimtinės žemės, 1909 m. - 43 sodybos ir 237 gyventojai katalikai, 1923 m. - 50 sodybų ir 275 gyventojai, 1931 m. - 49 sodybos. 1915 (ar 1916) m. jau veikė mokykla, kurioje 1918 m. pradžioje mokėsi 34 vaikai. 1936 m. mokykla persikėlė į Zūbiškes. Kaimas (458,69 ha žemės) į vienkiemius išskirstytas 1931 m. Didžiausio sklypo (33,17 ha) savininkas - M. Radžiukas. Kaime dažniausios Suslavičiaus, Arbočiaus, Tatarūno, Gulbicko pavardės. 1944 m. liepos 15 d. sovietinės kariuomenės 72-ojo šaulių korpuso 63-oji šaulių divizija persikėlė per Nerį ir užėmė Rusius. 1946 m. per gaudynes į sovietinę armiją Rusiuose žuvo trys jaunuoliai - V. Suslavičius (gimęs 1925 m.), P. Tatarūnas (gimęs 1928 m.) ir P. Suslavičius (gimęs 1928 m.). 1946 m. gegužės 16 d. ieškodami asmenų, padėjusių partizanams išvežti grūdus iš Zūbiškių spirito varyklos, „liaudies gynėjai“ atėjo į Rusius, partizano Arbočiaus sodybą. Čia įvyko susišaudymas. 5 partizanai pasitraukė. Įpykę „liaudies gynėjai“ nušovė A. Arbočienę ir padegė daržinę. Suimti 7 gyventojai, įtarti padėję partizanams išvežti grūdus iš spirito varyklos. 1946 m. birželį mūšyje už Neries buvo sužeistas partizanas M. Bulauka (slapyvardis Kolumbas). Jį draugai pergabeno per Nerį į tėviškę - Rusius, pas Lisauskus, kurių sodyboje buvo įrengtas bunkeris. Čia jam iš Žaslių buvo atgabenta felčerė. Išgijęs M. Bulauka buvo suimtas ir įkalintas. Rusių partizanus rėmė Lisauskų, Suslavičių, Gulbickų šeimos. 1945-1947 m. žuvo 8 partizanai iš Rusių, 1 partizanas įkalintas. 1945-1950 m. įkalinti 8 gyventojai. 1948-1949 m. ištremti 6 gyventojai (Rudžiai ir Radziukai). 1945 m. žuvo J. Dambrauskas, 1947 m. Neryje paskandinta A. Gulbickienė - abu iš Rusių, palankiai vertinę sovietų valdžią. 1937 m. kaime buvo 234 gyventojai katalikai, 1947 m. - 57 sodybos, 229 gyventojai, 1959 m. - 209 gyventojai, 1970 m. - 179 gyventojai, 2000 m. - 35 sodybos, 66 gyventojai. Kaime yra kapinės. Šiose kapinėse giminių perlaidoti 5 partizanai, nušauti Žaslių „liaudies gynėjų“. Taip pat čia palaidoti mokytojai M. Grinkevičienė, A. Arbočienė, Augonis.

Vietovardžiai

Mokytojas Juozas Martinaitis 1935 m. spalio mėnesį užrašė Rusių kaimo vietovardžius.

Abrembas – ariama žemė. Baltžemis, lygi. 70 arų dydžio. Nuo Rusių kaimo į pietus apie 1,5 km.

Bareikiškės – pieva. Durpžemis, 1 ha dydžio. Nuo kaimo į vakarus.

Dubnykas – ariama dirva. Priemolis, lygi, 10 ha dydžio. Nuo kaimo į šiaurės vakarus.

Kapiliškis – dirbamas laukas. Priemolis, 20 ha dydžio. Nuo kaimo į pietryčius.

Kūdra – klonis. Šlapias, klampus. 0,5 ha dydžio. Kaimo šiauriniame krašte.

Kuderka – pieva. Šlapia, 7 arų dydžio. Nuo kaimo į vakarus.

Lopiniai – ariama žemė. Žemė šlyno, priemolio, priesmėlio, žvyro ir kitos sudėties. 3 ha dydžio. Nuo kaimo į šiaurės vakarus 800 m.

Lankas – žvyrynas. Lygi žemė, žemuma, žvyras. 25 arų dydžio. Prie Neries, nuo kaimo į pietryčius 1 km.

Prūtkai – pieva. Žemė durpinė, kupstuota, nelygi, trikampio formos. 1 km ilgio, 0,5 km pločio. Vakarinėje kaimo dalyje.

Pakalnes – pieva. Šaltžemis, lygi, nuotaki. 1 km ilgio, 200 m pločio. Nuo kaimo į pietus 0,5 km.

Polianka – aukštumėlė. Priemolis, nuolaidi, 0,5 ha dydžio. Kaimo pietrytiniame pakraštyje, apie 0,5 km nuo kaimo.

Skerdima – pieva. Žemė šlyno, molio, „raukšlėta”. 0,5 ha dydžio. Nuo kaimo į šiaurės vakarus.

Skerdimai – kalnas, Priemolis, paviršius raižytas, 20 ha dydžio. Nuo kaimo į šiaurės vakarus.

Šerininkas – ariama žemė. Žemė šlyno, nuotaki, 3 ha dydžio. Nuo kaimo į pietvakarius.

Širokai – pieva. Žemė durpinė, kupstuota, 10 ha dydžio. Nuo kaimo į vakarus 1 km.

Užšilė – lyguma. Smėlis, 16 ha dydžio. Kaimo šiauriniame gale, prie Neries.

Fabrika – dirbamas laukas. 20 ha dydžio. Nuo kaimo į pietryčius ir šiaurę.

Rusiai – kaimas. 18 valakų dydžio, 42 kiemai. Nuo Gegužinės-Žaslių vieškelio šone esančio kilometrus rodančio ženklo į šiaurę 1,5 km. „Sugudėję ir lenkėję gyventojai. Viensėdžiais išsiskirstė 1931 metais”.

Žiūregis – kalnelis. Žvyras, 25 arų dydžio. Nuo Neries į pietryčius, prie Žiūregio.

Žiūregiai – karklynas. Juodžemis, nelygus, 75 arų dydžio. Kaimo rytiniame gale, nuo Neries 1 km.

Žvyrelis – ariama žemė. Žemė prie žvyro. 20 ha dydžio. Nuo kaimo pietinio krašto einant į vakarus.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 165-166.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos