Rusonys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rusonys (Rusany) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.)
Rusonys ir apylinkės 1931 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Rusonys (Rusonių Bobiliai), kaimas Rumšiškių seniūnijoje, 5,5 km į pietryčius nuo Rumšiškių, 8 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių. Per kaimą teka Uolė.

Turinys

Istorija

Rusonys minimi 1744 m. Rumšiškių parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. Rusonyse - 10 sodybų, 70 gyventojų. 1897 m. Rusonių palivarke, priklausiusiame grafui Tiškevičiui, buvo 45 gyventojai ir 150 dešimtinių žemės, o Rusonių kaime - 136 gyventojai ir 118 dešimtinių žemės. 1923 minimi jau treji Rusonys - palivarkas su 6 sodybomis, 6 gyventojai, kaimas su 25 sodybomis, 119 gyventojais ir Rusonių Bobilių viensėdis su 5 sodybomis ir 24 gyventojais. 1931 m. Rusonių dvare buvo 1 sodyba ir 76,5 ha žemės, Rusonių kaime - 26 sodybos ir 184,84 ha žemės. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1939 m. Tuo metu jame buvo 47,75 ha žemės. Iš Rusonių palivarko buvo pridėta 15,89 ha.

Antrojo pasaulinio karo metu vokiečiai susprogdino Anastasijos ir Klemenso Karnauskų sodybą. Sudegė pastatai, tad šeima persikraustė gyventi į rūsį. 1951 m. spalio 2 d. ši septynių asmenų šeima buvo ištremta. Tais metais ištremtas ir V. Grigaitis. 1946 m. rugpjūčio 27 d. nušauta Rusonių gyventoja Domicelė Gilienė su sūnumi Zigmu, kadangi šie, kaip buvo manoma, perdavinėjo „liaudies gynėjams“ ir NKVD kareiviams žinias apie partizanus.

Rusonių pradžios mokyklos 4 klasės mokiniai su mokytoju Pranu Kralikausku. 1937 m. balandžio 24 d.

1937 m. kaime gyveno 110 gyventojų katalikų. 1947 m. minimi dveji Rusonys. Viename kaime buvo 13 sodybų, 62 gyventojai, kitame - 35 sodybos, 158 gyventojai. 1977 m. Rusonyse gyveno 50 šeimų (125 gyventojai). 2002 m. - 54 sodybos, 106 gyventojai.

Kaime buvo pradinė mokykla, kurioje 1938 m. sausio 1 d. mokėsi 37 mokiniai. 1941 m. prie šios mokyklos įsteigti suaugusiųjų kursai.

Kaime yra kapinės. Dvaras (palivarkas) sunaikintas, jo vietoje gyvenvietė. Šiuo metu kaime veikia maisto prekių parduotuvė, lentpjūvė. Stambiausi ūkininkai Algis Pūras, Kazimieras Kuzinevičius ir Antanas Pūras.

Iš Rusonių kaimo kilusi poeto Jono Aisčio motina Marijona (Razulevičiūtė) Aleksandravičienė, palaidota Rumšiškių kapinėse.

Vietovardžiai

Rusonių pradžios mokyklos mokytoja Anastazija Kuzinevičienė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Rusonių kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Antanas Razulevičius ir Domas Kuzinevičius. Abu gimę Rusonių kaime.

Alksnynas – dirva. Prie baltžemio, ant kalno lyguma. Apie 11 ha dydžio. Rusonių Bobilių rytuose, prie ribos su Bijautonių kaimu.

Bikeras – pieva. Žemuma, juodžemis. Apie 2 ha dydžio. Rusonių kaimo gale, į rytus.

Dvarnalaukis – dirva. Juodžemis su moliu, lyguma. Apie 3 ha dydžio. Prieš Rusonių Bobilius, nuo vieškelio į šiaurę. „Seniau ši vieta priklausė dvarui”.

Pastadalys – pieva. Juodžemis su moliu, lyguma. Apie 2,5 ha dydžio. Vieškelio pietinėje pusėje, prie kaimo pakraščio.

Plytinė (vietinių žmonių vadinama Plytničia) – dirva. Molis, kalnelis. Apie 1 ha dydžio. Prie Leliušių kaimo žemės, Andriaus Razulevičiaus lauke.

Prancūzų kapinėlės – maža iškila. 20x20 m dydžio. Netoli Leliušių kaimo pakraščio, brolių Andriaus ir Antano Grigaliūnų lauke. „Žmonės pasakoja, kad ten palaidoti 1812 m. prancūzų kareiviai”.

Raistelis – pieva. Durpės, lyguma. Apie 3 ha dydžio. Šalia kaimo į pietus, Piliponio Šimo lauke.

Rusonys – kaimas. Baltžemis ir molis, yra kalvų. 1 km ilgio, gyvena 11 gyventojų. Abipus vieškelio, einančio iš Kauno į Vilnių. Apie 7 km į rytus nuo Rumšiškių miestelio. „Pasakojama, kad kaimas ėjo baudžiavą Žiežmarių dv. ponui grafui Tiškevičiui. Vėliau km. buvo panaikytas ir pastatytas dvaras. Kaimo žmonės turėjo išsikraustyti. Po baudžiavos panaikinimo, kai žemė buvo buv. baudžiaunink. išdalyta, grįžo daug tų pačių žmonių ir kaimas vėl buvo atstatytas. Tačiau po to apsigyveno Rusonių km. ir atėjūnų”.

Smuklė (vietinių žmonių vadinama Karčiama) – dirva prie molio. Aukštuma. Apie 18 ha dydžio. Vieškelio pietų pusėje, Andriaus Kuzinevičiaus lauke. „Senovėj toje vietoje stovėjo smuklė, kai vežiodavo paštą iš Kauno į Vilnių, tai čia buvo stotis. Nuo to ta vieta ir gavo smuklės vardą”.

Stirnupėlis – griovys. 300 m ilgio. Prie Leliušių kaimo žemės, į vakarus nuo Plytinės, Kazio Razulevičiaus lauke.

Šulnelis – dirbama žemė. Prie molio, žema vieta. Apie 5 ha dydžio. Rusonių kaimo pietinėje pusėje, Kuzinevičiaus lauke. „Tik pramanytas, oficialiai taip nevadinamas”. „Vidury tos žemės yra šulinys, nuo to ši dirva ir vardą gavo”.

Rusonių pradžios mokyklos mokytoja Anastazija Kuzinevičienė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Rusonių dvaro vietovardžius. Pateikėjas - Mikas Pranarauskas, gimęs Trakuose.

Apušotas – pieva. Lyguma, baltžemis. Apie 2 ha dydžio. Nuo Rusonių dvaro į šiaurės vakarus, prie Krivoščionkos žemės.

Balaitės – pieva. Lyguma, baltžemis. Apie 4 ha dydžio. Nuo Rusonių dvaro į vakarus.

Didžioji pieva – pieva. Lyguma, juodžemis. Apie 8 ha dydžio. Prie vieškelio į šiaurę, Šliamkos ir Karnausko lauke.

Galinsko kelelis – kelelis. Apie 3 m pločio. Nuo vieškelio į šiaurę, eina nuo Rusonių dvaro iki Kaspariškių kaimo kelio.

Kelnių raistas – raistas. Prie durpių, įdubimas. Apie 30 arų dydžio. Prie ribos su Kauno apskritimi, Miko Pranarausko žemėje. „Vokiečių okupacijos laikais čia rasta paslėptos kelnės”.

Kūdra (vietinių žmonių vadinama Sodželka) – kūdra. Apie 0,25 ha dydžio. Prie dvaro, į pietus.

Mėsinė – raistas. Prie durpių, įdubimas. Apie 10 arų dydžio. Prie ribos su Kauno apskritimi, Miko Pranarausko žemėje. „Vokiečių okupacijos laikais rasta paslėpta mėsa. Nuo to tas raistas ir vardą gavo”.

Molkasai – krantas. Molis. Apie 1/8 ha dydžio. Apie 300 m nuo Rusonių dvaro į rytus, Skinyme. „Iš čia seniau buvo imamas molis, nuo to ir šis vardas užsiliko”.

Skinymas – pieva. Baltžemis, kupstai. Apie 5 ha dydžio. Į rytus nuo Rusonių dvaro.

Siūlinė – raistas. Prie durpių, duobė. Apie 15 arų dydžio. Prie Kauno apskrities ribos, Miko Pranarausko žemėje. „Vokiečių okupacijos laikais rasta paslėpti siūlai, nuo to tas raistas ir vardą gavo”.

Rusonių pradžios mokyklos mokytoja Anastazija Kuzinevičienė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Rusonių Bobilių kaimo vietovardžius.

Motera – upelis. Apie 1,5 m pločio. Teka Rusonių Bobilių kaimo pietine puse. „Teka iš Pavuolio šaltinio į Uolos upelį Dovainonių km. lauke”.

Pakalnės – dirva ir pieva. Molis ir juodžemis, žemuma. Apie 5 ha dydžio. Rusonių Bobilių kaimo pietinėje pusėje, ribojasi su Rusonių kaimo žeme.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 225.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos