Samaliava

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Samaliava (Samuelowo) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Senasis įvažiavimas į Samaliavos dvaro sodybos vietą. 2012 m. R. Gustaičio nuotr.

Samaliava, kaimas Žaslių seniūnijoje, 7,5 km į šiaurę nuo Žaslių, 12 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių.

Vietovardžio kilmė

Vietovardis asmenvardinės kilmės, kilęs nuo vardo Samuelis.

Istorija

Archeologas P. Tarasenka 1928 m. minėjo apie Samaliavoje esančius akmens ir geležies amžiaus kapus. 1795 m. Samaliavos palivarką kairiajame Laukystos upelio krante (1 sodyba, 18 gyventojų) valdė J. Sinkevičius. Šiame palivarke iki 1796 m. buvo pastatyta koplyčia, kuri XIX a. sunyko. 1850 m. jo įpėdinis čia turėjo 359 dešimtinės žemės. 1854 m. palivarkas priklausė Sinkevičiui ir Gavronskiui, 1864 m. - Junevičiams ir Pomernackiams. Apie 1860 m. jame gyveno 11, 1889 m. - 32 gyventojai katalikai. 1923 m. Samuoliavos (Samulvos) palivarke - 1 sodyba, kurioje gyveno 28 gyventojai. 1926 m. Henrikui Junevičiui priklausęs Samaliavos dvaras su Daubaros palivarku (iš viso 213,13 ha žemės) buvo nusavintas ir išparceliuotas. Dvarininkui palikta 81,26 ha žemės ir kalkių dirbtuvė. 1931 m. dvare buvo 7 sodybos su 121,77 ha žemės (daugiausia II rūšies - 65 ha). 1940 H. Junevičiui priklausęs dvaras su 101,81 ha žemės dar sykį nacionalizuotas, savininkui nepaliekant nė vieno hektaro.

1947 m. kaime buvo 7 sodybos, 29 gyventojai, 2000 m. - 1 sodyba, 1 gyventojas. Krivonių kaimo teritorijoje yra išlikusios buvusios Samaliavos kapinės; dalis kapinių ariama, randama žmonių kaulų.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 263.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos