Saulučiai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jezalinas (Jezalina) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.
Jezalinas ir apylinkės 1928 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Saulučiai (Jezalinas), kaimas Kruonio seniūnijoje, 4 km į rytus nuo Kruonio, 13 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, kairėje kelio Kaišiadorys-Kruonis pusėje. Pietuose Saulučiai ribojasi su Burčiakų mišku. Iki 1931 m. Saulučiai vadinti Jezalinu. Kaime rasti du akmeniniai kirviai.

Turinys

Istorija

Jezalino kaimas su 295,33 dešimtinės žemės minimas 1848 m. valstybinio Kruonio dvaro inventoriuje. Jame gyveno Kazimiero Šostakovskio, Grigorijaus ir Marko Adamovičių, Antono ir Ivano Liachovičių, Bartolomėjaus Gurskio, Jokūbo Tauro, Martyno Višnevskio ir Kazimiero Smolkevičiaus šeimos. 1897 m. Jezalino kaime - 86 gyventojai ir 154,07 dešimtinės žemės, 1923 m. - 18 sodybų, 82 gyventojai, 1931 m. - 20 sodybų ir 137,12 ha žemės. 1931 m. kaimui skirstantis į vienkiemius, Jezalinas vietinio gyventojo Kosto Taukočiaus pasiūlymu pavadintas Saulučiais. Pagal skirstymo į vienkiemius planą, kaime buvo 177,32 ha žemės. Didžiausio sklypo (18,77 ha) savininkai - Adamavičiai. Kaime paplitusios Šeštakausko ir Jermalavičiaus pavardės.

1945 m. nušautas S. Patašonka (gimęs 1914 m. Jezaline), Balceriškių apylinkės tarybos pirmininkas. 1946 m. žuvo du komjaunimo aktyvistai - K. Grigonis ir J. Visockas. 1946-1948 m. žuvo partizanai P. Gervickas (slapyvardis Papartis), keturi broliai Zigmas, Juozas, Albinas, Vytautas Lekavičiai ir jų sesuo Genė Lekavičiūtė. Partizanų motina Antanina su dukterim Antanina buvo ištremtos į Sibirą. 1950 m. įkalintas S. Nenartonis.

1935 m. kaime, be katalikų, gyveno 22 stačiatikiai. 1937 m. - 63 gyventojai katalikai, 1944 m. - 118 gyventojų (107 katalikai, 11 stačiatikių), 1947 m. - 26 sodybos, 114 gyventojų, 1981 m. - 23 sodybos, 65 gyventojai, 2000 m. - 20 sodybų, 42 gyventojai.

1928 m. gegužės 21 d. kaime gimė Juozas Šeštakauskas – veterinarijos gydytojas, biologijos mokslų kandidatas (1968). Nuo 1968 m. Veterinarijos instituto mokslinis bendradarbis. Paskelbė mokslinių straipsnių.

Slapta mokykla

Caro laikais Jezalino kaime, ūkininko J. Gervicko namuose, veikė nelegali lietuviška mokykla. M. Genevičienė (gimusi 1910 m. Jezaline) prisiminė šią mokyklą: „Dar tais pačiais metais kaimynai susitarė kaip nors mokyti savo vaikus, kad nors lietuviškas raides pažintų ir iš maldaknygės paskaitytų. Pas ūkininką Gervicką buvo atskiras kambarys su grindimis. Susitarę, tą kambarį išnuomavo, padarė suolus, lentą, o mokytoju gavo jauną pienburnį. Kieno vaikai ėjo mokytis, tie turėjo paeiliui savaitę maitinti, o kiek dar primokėjo - nežinau. Tik žinau, kad ne tiek mokė, kiek mus, jei nesugebi atsakyti, kaip jis reikalauja, pasiėmęs šeimininkės sviesto muštuvo lazdelę, mušė. Mušė per nosį, jeigu nepasakydavom skiemenų. Nežinau, ar tokie skiemenys buvo elementoriuje, ar jo paties sugalvoti, o raides ir skiemenis - mirsiu prisiminsiu. Kartais anūkams papasakoju apie savo mokslus, kokie sunkūs ir baisūs ištarti tie skiemenys, kodėl mano nosis kuprota. O tie skiemenys buvo: b-a-ba, b-o-bo, d-a-da, d-i-di, d-o-do, k-alia-klia, k-alio-klio ir t.t. Pradėjom skųstis tėveliams, kad mokytojas muša. Jie ir patys mato, jog iš mokyklos pareinam su dviguba nosim. Greitai sužinota, kad bus krata, tai mūsų mokytojas, pasipustęs padus, kažkur po nakties dingo, nepalikęs mūsų atmintyje nei savo vardo, nei pavardės“.

Vietovardžiai

Kruonio pradžios mokyklos mokytoja Anelė Mikienė 1936 m. kovo mėnesį užrašė Jazalino kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Marijona Šeštakauskienė ir Kostas Taukočius, gimę tame pačiame kaime.

Akmenyčia – ariama žemė. Žvyras, kalniukai. Apie 2 ha dydžio. Apie 0,25 km į pietus nuo kaimavietės.

Asiūklynas – ariama žemė, pievos. Lyguma, žemė įvairi. Apie 10 ha dydžio. Apie 0,25 km į pietus nuo kaimavietės. „Tekęs Adamavičiui”.

Durnaraistis – raistas. Lygumoje, kupsteliai, durpės. Apie 2 ha dydžio. Vakaruose, prie Vilčkų. „Esą jame rado pamišusį žmogų”.

Gilujis raistelis – raistelis. Ant kalno, gilus, neišdžiūsta. Apie 0,25 ha dydžio. Į rytus nuo kaimo, laukų viduryje.

Ilgasis raistas (vietos tarme - Ilgajis raistas) – raistas. Pailgas, krūmai. Apie 2 ha dydžio. Rytuose, laukų gale.

Išdaga – raistas. Klony, klampus. 1 ha dydžio. Prie rytinės kaimo ribos.

Karklynėlis – raistelis. 0,25 ha dydžio. Pietų pusės laukuose.

Kupstynė – raistas. Kupstai, durpės, klony. Apie 1,5 ha dydžio.

Lugaunė (vietos tarme Lugaunia) – raistas, pieva. Durpės, kupstai, krūmai, raistas klampus. Apie 3 ha dydžio. Pietuose, prie valdiško miško.

Morkūno raistas – raistas. Apvalus, klampus, durpės. Apie 1,5 ha dydžio. Pietuose, prie valdiško miško.

Plytiškis – ariamos žemė ir pievos. Kalniukai, raistai, žemė įvairi. Šiaurėje, prie plento. Randama plytų.

Po Jonyliškėm kalnas – kalnas. Nuolaidus, molis, žvyras. Apie 2 ha dydžio. Rytuose, prie Jonyliškių. „Aukštas žiemių pusėj. Rasta akmens kirvukas. Dabar padėtas pas Kruonio v. viršaitį Vedecką”.

Rūdynas – raistas. Rūdys, lygumoj. Kaimo laukų šiaurinėje dalyje.

Sausaviduris – raistas. Klampynė, viduryje sausa, krūmai. 0,5 ha dydžio. Rytuose, prie plento.

Sėdimas – žemės sklypas. Krūmai, kalniukai, žemė įvairi. Apie 8 ha dydžio. Pietinėje kaimo pusėje, laukuose. „Tekęs Morkūnui”.

Sūrmaišiai - žemės sklypas. Krūmai, kalniukai, žemė įvairi. Apie 8 ha dydžio. Kaimo pietryčiuose, laukuose. „Esą ten vaidinosi”.

Šaltinis – pieva. Lygi, krūmai, lygumoje. Apie 2 ha dydžio. Šiaurėje, prie plento.

Šaltinėlis – žemės sklypas ir pievelė. Įdubime, apaugę krūmais, klampu. Yra šiaurėje abipus plento.

Švendrynė – pieva. Lygi, sausa. 2 ha dydžio. Kaimo šiaurėje, laukuose.

Už grybelio ant kalno (vietos tarme Už grybelio ant kalnas) – kalnas. Nuolaidus, žemė įvairi. Apie 4 ha dydžio. Kaimo šiaurinėje dalyje. „Užtinkama mūro liekanų. Pasakojama ant kalno esą buvęs dvaras”.

Vilkinė (vietos tarme Vilkinyčia) – pieva. Įdubime, lygi. Apie 1,25 ha dydžio. Kaimo pietinėje dalyje. „Esant miškui, toje vietoje esą buvę vilkams gaudyti sląstai”.

Apie kaimą užrašyta: „Kaimas senas. Baudžiavą ėjęs į Mankoviškes ponui Alksnerui”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 110-111.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos