Savarinė

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dvejos Savarinės (Ksawerynowo) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Savarinė (Ksaverinas, Ksaverinė), kaimas Žaslių seniūnijoje, 9 km į šiaurės rytus nuo Žaslių, 17 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių, kairėje kelio Kaišiadorys-Čiobiškis pusėje. Pietiniu pakraščiu teka Gamanta.

Turinys

Vietovardžio kilmė

Vietovardis asmenvardinės kilmės, kilęs iš vardo Ksaveras.

Istorija

1795 m. Savarinės palivarkas su 1 sodyba ir 2 gyventojais priklausė S. Švaikovskiui. Palivarko pastatai buvo mediniai, veikė dviejų katilų bravoras. 1830 m. Savarinės dvare 1 sodyboje gyveno 9 gyventojai katalikai. 1853 m. - 35 gyventojai katalikai. 1866 m. Savarinės palivarkas priklausė dvarininkui Pilsudskiui. Pirmojo pasaulinio karo metu Savarinėje palaidotas 1 žuvęs kareivis. 1923 m. Saverynių (Ksaverynės) kaime buvo 6 sodybos, 56 gyventojai. 1927 m. kaime gyveno 9 šeimos (daugiausia - Petkevičių ir Balčiūnų). 46 gyventojai buvo katalikai. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1925 metais. 1931 m. Samaliavoje - 9 sodybos ir 195,15 ha žemės, 1937 m. - 48 gyventojai katalikai, 1947 m. - 11 sodybų, 54 gyventojai. 1948 m. minimas Savarinėje įkurtas „Naujo gyvenimo“ kolūkis. 1959 m. - 50 gyventojų, 1970 m. - 45 gyventojai, 2000 m. - 9 sodybos, 37 gyventojai. Kaime yra Eiriogalos pradinė mokykla (1919-1953 m. - pradinė, 1953-1961 m. – septynmetė, vėliau - aštuonmetė). 1938 m. sausio 1 d. keturių metų kurso, 2 komplektų mokykloje mokėsi 79 mokiniai. 1941 m. mokykloje dirbo P. Veličkienė (vedėja) ir A. Paulikas.

Vietovardžiai

Eiriogalos pradžios mokyklos mokytoja Petronėlė Baltrušaitytė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Savarinės kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Simas Balčiūnas, gimęs Kietaviškėse.

Apie kaimą užrašyta: „Kur dabar Savarinės kaimas, anksčiau buvo dvaras Ksavarinova. Jis priklausė Čiobiškio dvaro savininkui Pilsuckui [Pilsudskiui - aut. past.]. Vėliau jį pardavė daktarui Balinskui. Nuo jo pirko dabartiniai gyventojai”.

Epušotas – alksnynas. Žemės paviršius kalnuotas, apie 4 ha dydžio. Savarinės kaimo šiaurinėje pusėje.

Ežeriukas (vietos tarme Azeriukas) – pieva. Klampi, durpynas, apie 1 ha dydžio. Savarinės kaimo pietvakarių pusėje. „Kalbama, kad seniau buvęs ežeras”.

Nazarankos – pievos. Juodžemis, duobėtos. Apie 4 ha dydžio. Nuo Savarinės kaimo į pietvakarius.

Panotakis – pieva. Lygi, juodžemis, apačioj - molis. Apie 5 ha dydžio. Šiaurinėje Savarinės kaimo pusėje ribojasi su Padalių kaimo ir Čiobiškio dvaro pievomis.

Pohulenka – ariama žemė. Lygi vieta, juodžemis su moliu. Apie 5 ha dydžio. Pietinėje Savarinės kaimo pusėje ribojasi su Skėrių ir Ščiukų žemėmis. „Seniau toj vietoj buvo karčema - linksma vieta. Nuo to pasilikęs vietos pavadinimas”.

Sausa pieva – ariama žemė. Kupstuota, apie 2 ha dyžio. Pietvakarinėje Savarinės kaimo pusėje. „Seniau buvo pieva”.

Sodavietė – ariama žemė. Juodžemis, aukšta vieta. Apie 6 ha dydžio. Pietinėje Savarinės kaimo pusėje. „Ariant žemę randama plytų, akmenų. Sakoma, buvusi dvaro Sadovos vieta, kuris vėliau buvo perneštas toliau ir pavadintas Ksavarinova - Savarinė”.

Smalinė – ariama žemė. Juodžemis, lygi vieta. Apie 5 ha dydžio. Pietinėje Savarinės kaimo pusėje ribojasi su Skėrių kaimo žemėmis. „Labai juoda žemė”.

Gečionių pradžios mokyklos mokytoja Juzė Vasiliauskienė 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Savarinės kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Jonas Ratkevičius, gimęs Savarinės dvare.

Apušotas – ariama žemė. Juodžemis su moliu, lyguma. Apie 3 ha dydžio. Nuo Savarinės kaimo į pietryčius 1200 m.

Bravoras – pieva. Duobėta vieta, dauba, pelkėta. 100x150 m dydžio. Nuo Savarinės kaimo į pietus 200 m. „Seniau stovėjo buvusio Savarinės dvaro bravoras spirito varykla”.

Čėtralaukis – pieva. Žemė menkos rūšies, šlapia pieva, dauba. 1 ha dydžio. Nuo Savarinės kaimo į šiaurės vakarus 400 m.

Duobkelis (vietos tarme Dobkelis) – ariama žemė. „Kalno šlaitas apaugęs alksniais, du gilūs vandens išgraužti kalno nuolaidumoj grioviai apie 30 m. gylio, vietomis ariama žemė”. Apie 4 ha dydžio. Nuo Savarinės kaimo į rytus 200 m.

Maudakiba – dirvonas, atkalnė. Žemė duobėta, nelygi, tarp alksnynų. 2 ha dydžio. Nuo Savarinės kaimo į vakarus 1 km. „Kadaise čia buvo apgyvendintas Savarinės dvaro miško sargas; turėjo savo trobelę pasistatęs, dabar tik žymės likusios kur ji stovėjo”.

Panuotakis – pieva. Geros rūšies žemė, lygi, pašlaitė. 2,5 ha dydžio. Savarinės kaimo šiaurės rytinėje pusėje. „Pavadinimas kilęs dėl vietos charakterio - nuotaki vieta”. Slajos – pievos. Lygi vieta, pievos geros. 3 ha dydžio. Į pietus nuo Savarinės kaimo 1 km. „Per pievas teka Gomanto upelis. Upelyje pasitaiko žuvų. Pievos kasmet užliejamos vandens. Vasarą sausos”. „Pavadinimą gavo iš tekančio per tas pievas Gomantos upelio. Mat seniau, Gomantos upelis nuo savo ištakos (Paparčių kaime) ligi Rudžių km. buvo vadinamas Slaja, o už Rudžių km., ir toliau, Gomanta”.

Šlaitas – šlaitas. Yra du gilūs, iki 30 m gylio, grioviai, vandens išgraužti. Apie 10 ha dydžio. Į šiaurės rytus nuo Savarinės kaimo 0,5 km.

Torpnyčia – bala. Apvali, dauboje, bala nuo 1,5 iki 2 metrų gylio. 30x45 m dydžio. Nuo Savarinės kaimo 300 m. „Seniau buvo kasamos durpės ir vežamos į Savarinės dvaro bravorą - spirito varyklą”. „Ten seniau buvo kasamos durpės; iš čia ir gavo pavadinimą (vok. Torf = durpės, durpinė)”.

Upėliai – pieva ir ariama žemė. Žemė lygi, juodžemis su moliu. Apie 5 ha dydžio. Į pietus nuo Savarinės kaimo 1,25 km.

Zaranka – pieva. Vieta duobėta, dauba, geros rūšies pieva. 1 ha dydžio. Į pietus nuo Savarinės kaimo už 800 m.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 263.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos