Sekionys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sekionys Rusijos ir Prūsijos pasienio žemėlapyje, sudarytame tarp 1795-1807 m. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. F. 526. Ap. 7. Saugojimo vienetas 4933.
Saulėlydis Sekionyse. Vitos Zykutės nuotr. 2006 m.
Nemunas ties Sekionių kaimu. Vitos Zykutės nuotr. 2006 m.

Sekionys (Senkonys), kaimas Kruonio seniūnijoje, 11 km į pietvakarius nuo Kruonio, 27 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, Nemuno upės dešiniajame krante. Į šiaurę nuo Sekionių yra Užgirėlio miškas. Ties Sekionimis į Nemuną įteka Daugistupis, Kačupis, Lankų upelis, Šventojo upelis, Šaltajis upelis, Viekšnia (1935 m., Lietuvos žemės vardynas).

Turinys

Istorija

1932 m. kaimo laukuose Sekionių gyventojas A. Tirva rado 3 akmeninius kirvius ir akmeninį strėlės antgalį. Sekionyse yra buvusi akmens amžiaus gyvenvietė (rasta nuoskalų). Sekionys (rus. Секаны) minimi 1586 m. sudarytame Darsūniškio valsčiaus inventoriuje. Kaime buvo 28 valakai prastos žemės (23 valakai priklausė Darsūniškio dvarui, 5 - girininkijai) ir 9 vienkiemiai. 1668 m. Sekionys (lenk. Sienkany) priklausė Steponui ir Kotrynai Burboms. 1787 m. kaime buvo 14 sodybų, 1795 m. - 15 sodybų ir 116 gyventojų. 1795 m. minima ir karčema su joje gyvenusia 8 asmenų žydų šeima. 1848 m. Sekionys priklausė valstybiniam Kruonio dvarui. Kaime buvo kapinės, karčema ir 20 sodybų, kuriose gyveno Martyno Adamovičiaus, Tomo, Kazimiero, Ulano ir Juozo Balčiūnų, Ignoto Bublio, Motiejaus ir Martyno Grabovskių, Ivano Janeliūno, Mykolo Daukšino bei kitos šeimos. 1864 m. kaime - 18 sodybų ir 217 gyventojų katalikų, 1897 m. - 272 gyventojai ir 452 dešimtinės žemės, 1923 m. - 51 sodyba, 273 gyventojai, 1931 m. - 56 sodybos ir 544,82 ha žemės, 1937 m. - 345 gyventojai katalikai. 1945 m. gegužės 15 d. žuvo (įmesta į Nemuną) komjaunuolė O. Lisauskaitė (gimusi 1925 m.), žemės dalijimo komisijos narė. 1945 m. įkalintas Sekionių gyventojas J. Bublys. 1946 m. rugsėjo 5 d. nužudytas B. Šeškas (gimęs 1919 m. Sekionyse). Pranešus agentams, 1948 m. balandį rusų kareiviai susekė 6 partizanus, einančius į Sekionių gyventojo Šeško namus, ir pradėjo šaudyti. Tąsyk žuvo 4 partizanai, kurių asmenybės lig šiol nenustatytos.

1947 m. kaime - 71 sodyba, 238 gyventojai, 1959 m. - 291 gyventojas, 1970 m. - 214 gyventojų, 2000 m. - 59 sodybos, 92 gyventojai. Yra kapinės, kuriose jau nelaidojama. Nuo 1906 m. kaime veikė mokykla. 1938 m. sausio 1 d. joje mokėsi 87 mokiniai.

Vietovardžiai

Sekionių pradžios mokyklos mokytoja Valė Šarkauskaitė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Sekionių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Juozas Šeškas, gimęs tame pačiame kaime.

Aidukai – pieva. Molėta žemė Nemuno šlaite. Apie 0,25 ha dydžio. Apie 0,5 km nuo Sekionių kaimo į pietus.

Apidemis – ariamos žemė. Lygi žemė, juodžemis. Apie 10 ha dydžio. Šalia Sekionių kaimo.

Eglės (vietos tarme Aglės) – ravas. 3/4 km atstumu nuo Sekionių kaimo į rytus.

Alksniabalė – pieva. Lygi, smėlio žemė. Apie 1,5 ha dydžio. 1,5 km į rytus nuo Sekionių kaimo.

Apidemės – ariama žemė. Juodžemis, lygi žemė. Apie 10 ha žemės. Ties Sekionių kaimu.

Atlaida – pieva. Trikampio formos, lygi žemė, smėlis. 0,5 ha dydžio. Ties Sekionių kaimu.

Aukštasis (vietos tarme Aukštajis) – griovys. 0,25 km į šiaurę nuo Sekionių kaimo.

Aukštoji – pieva. Smėlio žemė. 0,5 ha dydžio. Nemuno šlaite į rytus nuo Sekionių kaimo.

Bačkampis – pieva. Trikampio formos, lygi žemė, smėlis. 0,5 ha dydžio. Tarp Nemuno ir Daugistupio upelio, į pietus nuo Sekionių kaimo.

Bandelė – ariama žemė. Baltžemis, lygi vieta. 6 ha dydžio. 1 km į pietus nuo Sekionių kaimo.

Bačkampis – ariama žemė. Lygi vieta. 10 ha dydžio. 1 km į pietus nuo Sekionių kaimo.

Balelės (vietos tarme Balalės) – ariamos žemė ir pieva. Lygi vieta, molio ir smėlio žemė. 3 ha dydžio. 0,25 km į rytus nuo Sekionių kaimo.

Bajoriškės – ariama žemė ir pievos. Lygi, smėlio žemė. 1 km į rytus nuo Sekionių kaimo.

Daugiastupis – griovys. 1,5 ha dydžio. „Įteka į Nemuną vasarą neišdžiūsta”.

Didysis (vietos tarme Didžiajis) – klonis. 1 ha dydžio. 1 km į šiaurę nuo Sekionių kaimo.

Drobiškis – ariama žemė. Juodžemis, 4 ha dydžio. Sekionių kaime.

Girnos – griovys. 0,5 km į vakarus nuo Sekionių kaimo.

Gudakarklis – pieva. Lygi, smėlio žemė. 0,5 km į vakarus nuo Sekionių kaimo.

Išdegelis – raistas. 1 ha dydžio. 0,25 km į rytus nuo Sekionių kaimo.

Javynas – dirvonai. Smėlis, lygi žemė. 1 km į šiaurę nuo Sekionių kaimo.

Kardonas – ariama žemė. 0,25 ha dydžio. 2,5 km į pietus nuo Sekionių kaimo.

Kačupis – upelis. 2 km ilgio. Teka 2 km į pietus nuo Sekionių kaimo, įteka į Nemuną.

Kazelienė –upelis. „Kai patvinsta tai išsilieja į kelią ir į dirvas”.

Kalviškės – ariama žemė. Lygi vieta, smėlis ir molis. 15 ha dydžio. 1 km į rytus nuo Sekionių kaimo.

Kalamaška – klonis. Smėlis, 0,25 ha dydžio. 0,25 km į šiaurę nuo Sekionių kaimo.

Kulys – ariama žemė. Smėlio žemė, lygi vieta. Prie Nemuno, 1,5 km į rytus nuo Sekionių kaimo.

Lankų upelis – upelis. Neišdžiūsta. Teka 0,5 km į rytus nuo Sekionių kaimo. Įteka į Nemuną.

Margai – pieva. Lygi vieta, smėlis. 6 ha dydžio.1,5 km į šiaurę nuo Sekionių kaimo.

Molijos – ariama žemė. Molis, baltžemis, lygi vieta.5 ha dydžio. 1 km į pietus nuo Sekionių kaimo.

Ožkų kalnas – kalnas. Rūdynas, 1 ha dydžio, 15 m aukščio. Ant Nemuno kranto, 2 km į pietus nuo Sekionių kaimo. „Seniau į tą vietą, kai dar kaime žmonės gyveno, ganydavo ožkas, jos visos ten sulipdavo. Nuo to ir liko vardas Ožkų kalnas”.

Paliepė – klonis. Rūdynas, 1 ha dydžio. Prie Nemuno, 0,25 km į rytus nuo Sekionių kaimo.

Pavangė – pieva. Smėlis, lygi vieta. 0,25 km į pietus nuo Sekionių kaimo.

Pakudaviškis – ariama žemė. Smėlis, lygi vieta. 1 ha dydžio. Į pietus nuo Sekionių kaimo. „Toj vietoj buvo gavęs 1 ha žemės rusų kareivis Pakuda. Kai mirė, tai kaimui liko”.

Pašioniškis – ariama žemė. Juodžemis, 5 ha dydžio. Nuo kaimo į rytus.

Pakrūmeliai – pieva. Smėlis. Į vakarus nuo Sekionių kaimo kaimo, ant Nemuno kranto.

Puodiškiai – raistas. 1 ha dydžio. 1 km į rytus nuo Sekionių kaimo.

Pravaža – kelias. 0,25 km ilgio. Į rytus nuo Sekionių kaimo.

Perkasas – pieva. Smėlis, 2 ha dydžio.

Pilelė (vietos tarme Pelalė) – kalnas. Smėlis. 50 m aukščio. Prie Nemuno, į pietus nuo Sekionių kaimo.

Raistas – pieva. Smėlis, lygi vieta. 1 ha dydžio. 0,5 km į šiaurę nuo Sekionių kaimo, šalia kapinių.

Saulešilis (vietos tarme Saulašilis) – ariama žemė. Smėlis, lygi vieta. 5 ha dydžio. 0,5 km į šiaurę nuo Sekionių kaimo.

Siaurukai – pieva. Smėlis, lygi vieta. 6 ha dydžio. 2,5 km į šiaurę nuo Sekionių kaimo.

Švendrinė – pieva. Smėlis, lygi vieta. 0,25 ha dydžio. 1 km į vakarus nuo Sekonių kaimo.

Šventojo upelis – upelis. Neišdžiūsta. 0,5 km į vakarus nuo Sekionių kaimo. Įteka į Nemuną.

Šaltasis (vietos tarme Šaltajis) – upelis. 2 km ilgio. Teka 2 km į šiaurę nuo Sekionių kaimo. Įteka į Nemuną.

Telėtnikai – pieva. Smėlis, lygi vieta. 4 ha dydžio. Prie Nemuno, 0,25 km į vakarus nuo Sekionių kaimo.

Upiai – pieva. 5 smėlingi kloniai. 0,25 km į šiaurę nuo Sekionių kaimo.

Viekšnia – upelis. Teka į Nemuną.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 112.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos