Sevelionys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Sevelionys, kaimas Kruonio seniūnijoje, 7 km į pietryčius nuo Kruonio, 16 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių. Ties Sevelionimis į Lapainios upelį įteka Suotakas (1935 m. - Suotaka). Kaime yra saugomas gamtinio kraštovaizdžio objektas - akmuo. Aukštis - 160 cm, ilgis - 361 cm, plotis - 355 cm. Į pakelę atvilktas melioratorių.

Turinys

Istorija

Sevelionys minimi 1753 m. Kalvių parapijos krikšto metrikų registracijos knygoje. 1795 m. kaime - 12 sodybų, 69 gyventojai. Tuo metu šalia kaimo buvusiame Sevelionių užusienyje gyveno 22 rusai. Apie 1860 m. - 171 gyventojas katalikas, 1897 m. - 248 gyventojai ir 330 dešimtinių žemės. 1909 m. kaime gyveno 267 gyventojai katalikai. Labiausiai paplitusios Žilinskio, Degučio ir Grigonio pavardės. Kaimas su 445,13 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1922 m. Didžiausias sklypas (16,62 ha) priklausė Jonui Degučiui. 1923 m. - 55 sodybos ir 281 gyventojas, 1931 m. - 63 sodybos ir 374,68 ha žemės, 1937 m. - 270 gyventojų katalikų, 1944 m. - 283 gyventojai katalikai (54 šeimos). 1945 m. nušautas Sevelionių apylinkės tarybos pirmininkas K. Grigonis (gimęs 1896 m. Girgžduose). 1947 m. žuvo partizanas A. Gataveckas (slapyvardis Svajūnas) iš Sevelionių. 1944-1950 m. įkalinti 5 gyventojai, 1948 m. ištremta 3 asmenų Gataveckų šeima.

1918 m. minima lietuviška pradžios mokykla Sevelionyse. Vėliau kaime taip pat veikė pradžios mokykla (nuo 1937 m.). 1957-1958 mokslo metais mokykloje mokėsi 33 mokiniai. 1957 m. kaime jau veikė klubas-skaitykla.

1947 m. kaime - 56 sodybos ir 254 gyventojai, 1959 m. - 248 gyventojai, 1970 m. - 186 gyventojai, 2000 m. - 36 sodybos, 58 gyventojai.

Vietovardžiai

Kovaičių pradžios mokyklos mokytoja Teklė Dikinytė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Sevelionių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Adomas Malulevičius, gimęs tame pačiame kaime.

Gavėno akmuo – kalnas su dideliu akmeniu viršuje. Smėlis ir žvyras. 3 ha dydžio. 30 m į šiaurę nuo Lygių raisto.

Kryželis – ariama žemė. Smėlis ir juodžemis. 2 ha dydžio. Tarp Tunursiupės ir Suotakos upelio. „Kadaise, kai kunigas šventinęs laukus, pastatęs toje vietoje kryželį. Nuo to ir ta dirva gavusi vardą Kryželis””.

Lygių raistas – pieva. Juodžemis, vietomis apaugusi krūmais, kupstuota. 8 ha dydžio. Apie 0,5 km į šiaurę nuo Sevelionių kaimo.

Pagirių pieva – pieva. Juodžemis, 2 ha dydžio. Į rytus nuo Lygių raisto.

Prudakalnis – ariamas kalnas. Smėlis su baltžemiu. Apie 150 m į šiaurę nuo Gavėno kalno.

Pukinių raistas – pieva. Kupstuota, 3 ha dydžio. Apie 30 m į šiaurės vakarus nuo Lygių raisto.

Rudingėlė – pieva. Juodžemis, lygi. 6x300 m dydžio. Tarp Prudakalnio ir Sodakalnio.

Sevelionis – kaimas. Juodžemis su moliu, žemė lygi. Gyvena 50 gyventojų. „1921 m. išsiskirstė į vienasėdžius”. „Kaimas priklausė ponui grafui Pleteriui ir vietos gyventojai ėjo į baudžiavą į Kalvių dvarą”.

Skerdimai – pieva. Juodžemis, lygi. 4 ha dydžio. Apie 500 m į pietus nuo Sevelionių kaimo.

Sodakalnis – ariamas kalnas. Smėlis sus moliu. 4 ha dydžio. Apie 200 m į vakarus nuo Kurniškių miško.

Suotaka – upelis. Teka pietine Sevelionių kaimo puse, įteka į Kalvių ežerą. „Teka tik palijus, vasarą išdžiūsta vietomis”.

Tunursiupė (vietos tarme Tunursiūpė) – dirbama žemė. Juodžemis ir smėlis, lygi. 2,5 ha dydžio. Pietuose, už Suotakos upelio.


Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 112.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos