Skėriai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Skėriai (Skeriai), kaimas Žaslių seniūnijoje, 8 km į šiaurės rytus nuo Žaslių, 17 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių. Vakarinėje kaimo pusėje teka Gamanta.

Turinys

Istorija

Gyvenvietė paminėta 1744 m. Paparčių parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. Skėrių kaimas su 4 sodybomis ir 25 gyventojais priklausė Ksaverino palivarkui, kurį valdė S. Švaikovskis. Tuo metu kaime buvo karčema, priklausiusi Švaikovskiui, kurioje gyveno žydo K. Šmuilovičiaus 5 asmenų šeima. 1830 m. Skėriuose - 5 sodybos, 46 gyventojai katalikai, 1853 m. - 5 sodybos, 35 gyventojai katalikai. Pirmojo pasaulinio karo metu Skėriuose palaidoti 4 žuvę kareiviai. 1923 m. Skėriuose - 17 sodybų, 35 gyventojai. 1927 minimi dveji Skėriai - kaimas ir viensėdis. Kaime gyveno 14 šeimų (65 gyventojai katalikai, daugiausia Kavaliauskų šeimų), viensėdyje - 3 Kavaliauskų šeimos (14 gyventojų katalikų). 1937 m. Skėrių kaime buvo 82 gyventojai katalikai, Skėrių viensėdyje - 11 gyventojų katalikų. 1938 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius.

1944 m. rugpjūčio 22 d. buvo nušauti Skėrių apylinkės tarybos pirmininkas ir sekretorius, padegta daržinė. Atimta 20 šaukimų į sovietinę armiją. Partizanai paliko kreipimąsi-perspėjimą komunistams. 1945 m. sausio 10 d. pas Joną Misiūną (slapyvardis Žalias Velnias) į Skėrius atvyko Lietuvos Laisvės Armijos Vilniaus apygardos štabo narys vyresnysis leitenantas Mykolas Kareckas (slapyvardis Serbentas). Žinoma, kad per tas dvi dienas, kurias M. Kareckas praleido Skėriuose, buvo suformuotas Didžiosios Kovos apygardos štabas, įkurti 5 batalionai ir 6 štabo skyriai. 1945 m. partizanai sudegino Skėrių apylinkės tarybos pirmininko P. Raudeliūno sodybą. Jis pats nenukentėjo, nes tuo metu gyveno Žasliuose. 1945 m. žuvo 7 iš Skėrių kilę partizanai. 1946-1948 m. įkalinti 2 gyventojai.

1947 m. kaime buvo 18 sodybų, 82 gyventojai. 1948 m. rugsėjo 9 d. septyniolika Skėrių apylinkės valstiečių įstojo į „Pergalės“ kolūkį, kurio pirmuoju pirmininku išrinktas S. Kavaliauskas. Tais metais ištremtas S. Jaromskas. 1950 m. minimas Skėrių apylinkės kolūkis „Naujas gyvenimas“. 1957 m. jau veikė klubas-skaitykla, 1971 m. - Skėrių parduotuvė, felčerių ir akušerių punktas (nuo 1958 m.), kultūros namai ir biblioteka. Šios įstaigos buvo Mikalaučiškių kaime, kuris anksčiau buvo Skėrių apylinkės centru. 1959 m. kaime - 78 gyventojai, 1970 m. - 65 gyventojai, 2000 m. - 1 sodyba, 2 gyventojai.

Kaimo pietinėje dalyje yra buvusios kapinės. Jose randama „kaulų, kryželių, karolių“ bei kitų radinių. Archeologinės ekspedicijos metu nustatyta, kad tai buvusios kaimo kapinės.

Iš Skėrių kaimo kilusi Uršulė Kavaliauskaitė-Sladkevičienė (1885-1970), Kardinolo V. Sladkevičiaus motina. Palaidota Žaslių bažnyčios šventoriuje. Taip pat iš Skėrių kilęs partizanas Edvardas Kavaliauskas-Klajūnas, būrio (vėliau bataliono) vadas. Žuvo 1945 m.

Kitas žymus skėrietis – Jonas Kareckas (Karys) - Lietuvos ir JAV lietuvių visuomenės veikėjas, ekonomistas, žurnalistas, numizmatas.

1930 m. spalio 11 d. Skėriuose gimė teisininkas Pranas Vytautas Rasimavičius (mirė 2002 m). 1957 m. baigė Vilniaus universitetą. 1957-1963 m. administracinis darbuotojas, teisėjas Vilniuje. Nuo 1966 m. dirbo pedagoginį darbą Vilniaus universitete. Paskelbė mokslinių straipsnių.

Vietovardžiai

Eiriogalos pradžios mokyklos mokytoja Petronėlė Baltrušaitytė 1935 m. spalio mėnesį užrašė Skėrių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Andrius Čiulada, gimęs Pakalniškių kaime.

Apie kaimą užrašyta: „Skėrių kaimas ėjo baudžiavą Savarinės dvaran, kuris tuo laiku priklausė Pilsuckams [Pilsudskiams - aut. past.]”.

Kamšas – ganykla, apaugusi alksniais. Juodžemis su baltžemiu, žema vieta. Apie 1 ha dydžio. 0,25 km į šiaurę nuo Skėrių kaimo ir Brastos vienkiemio.

Kapinėlės (vietos tarme Kapinėlas) – aukštuma tarp dirbamos žemės. Graužas, 0,20 ha dydžio. Skėrių kaimo šiaurės rytuose, 0,5 km atstumu į šiaurę nuo Prudnykų dvaro. „Kapinėlėse imant žvyrą randama karsto lentų, žmonių kaulų. Pasakojama, kad tai buvę prancūzų kapai”.

Leono beržynas – ganykla, apaugusi alksniais. Baltžemis, keturkampis plotas. 7 ha dydžio. Rytinėje Skėrių kaimo pusėje, į rytus nuo Laukagalio 1 km, nuo Dirvonų vienkiemio į šiaurę. „Gyvenęs žmogus vardu Leonas. Nuo jo vardo vieta gavusi vardą”.

Pašalykštys (vietos tarme Tekstas kursyvuPo šalykštom) – ariama žemė. Juodžemis prie molio, lygi vieta. Apie 1 ha dydžio. Skėrių kaimo pietvakarinėje pusėje, nuo Aponiškių į rytus 0,25 km.

Pelėdiškės (vietos tarme Peladiškės) – pieva. Klonyje tarp kalnelių, šlyno, mplinga žemė, apie 0,25 ha dydžio. Skėrių kaimo šiaurės rytuose, 1 km į rytus nuo Mikalaučiznos kaimo, tarp Gamantos ir Kapinėlių.

Pikalnis – aukštuma. „Smiltis prie molio”. 5x25 m dydžio. Į šiaurę nuo Aponiškių vienkiemio, o nuo Savarinės kaimo žemių - 0,5 km į pietus. „Sakoma, kad seniau buvęs žmonių rankom supiltas kalnelis”.

Prūdelės (vietos tarme Prūdelas) – pieva. Juodžemis, 0,5 ha dydžio. 0,20 km į šiaurę nuo Aponiškių vienkiemio, 0,5 km į pietus nuo Savarinės kaimo žemių. "Senais laikais buvęs prūdas ir malūnas, prie kurio buvo supiltas Pikalnis. Prūdui išnykus, pievos pavadinimas gavo nuo jo vardą".

Trakas – alksniais apaugęs dirvonas. Baltžemis, apie 1 ha dydžio. Skėrių kaimo rytinėje pusėje, 0,25 km į rytus nuo Dirvonų vienkiemio.

Užnafkelio – ariama žemė. Molis, 0,5 ha dydžio. Aponiškių vienkiemio šiaurinėje pusėje, o Savarinės kaimo - pietinėje. „Toje vietoje gyvenęs žydas Nafkelis. Nuo jo žemė ir vardą gavusi”.

Ūsaslė (vietos tarme Usasla) – pieva. Šlyno, molinga žemė tarp kalnelių klonyje, siaura, pailga. 8x700 m.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 265.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos