Smailiasnukė varlė

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Smailiasnukė varlė (Rana arvalis Nilss.). Rajono gamtoje labai dažnai sutinkama, negausi, išplitusi po visą teritoriją. Retesnė už pievinę varlę. Jai būdingos pavasarinės ir rudeninės migracijos į žiemovietes ir į nerštavietes. Žiemoja įprastose mitybos vietose – sausumoje ar vandens telkinio dugne. Gyvena ir veisiasi natūraliuose ir žmogaus paveiktuose ekotopuose. Po veisimosi gyvena laukų giraitėse, krūmynuose, dirbamuosiuose laukuose, tarpumiškių pievose, sausose ir drėgnose vietose. Tipiškos nerštavietės – įvairiausi negilūs ir nedideli, kartais atsitiktinai ir laikinai susidarę, vandens telkinukai. Bendras gausumas mitybinių klajonių metu: 1 varlė sutinkama vidutiniškai kas 15 metrų: pievoje – kas 12, miške – kas 19. Gamtoje dažniausiai pasitaiko 1 ir 3 metų amžiaus, žymiai rečiau – 4-6 metų, t. y. lytiškai subrendusių egzempliorių. Nustatyta įprasta amžiaus struktūra: vienų metų rasta 58,5 % varlių, dvejų – 23 %, trejų – 13 %, keturių – 4,5 %, penkių – 0,5 %, šešių – 0,5 %. Duomenys analogiški pievose, laukuose ir miškuose. Vidutinis amžius 2,8 metai. Lytiškai subrendusių ir jauniklių santykis gamtoje yra 18 % ir 82 %. Miško keliuose pavasarinių klajonių metu 1 km atkarpoje per mėnesį vidutiniškai žūva: pavasarį – 42, rudenį – 26 egzemplioriai. Pastaraisiais metais ši rūšis gamtoje gausėja.

Europoje saugoma pagal Berno konvenciją (2 kat.), Lietuvoje – pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą.

Literatūra

  • Kaišiadorių rajono gyvūnijos atlasas 1986-1997 m. Žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai / sudarė Vidmantas Malinauskas. - Vilnius: „Gamtos pasaulis“, 1998. - P. 72.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos