Smilgiai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Smilgiai (Smilgi) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Smilgiai 1931 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Smilgių kapinės. 2008 m. R. Gustaičio nuotr.
Seserų Ivoškaičių kapai Smilgių kapinėse. 2008 m. R. Gustaičio nuotr.
Zujų šeimos kapai Smilgių kapinėse. 2008 m. R. Gustaičio nuotr.

Smilgiai, kaimas Palomenės seniūnijoje, 2 km į pietus nuo Palomenės, 7 km į šiaurę nuo Kaišiadorių, abipus kelio Kaišiadorys-Jonava. Rytuose ribojasi su Lomenos upe, į kurį Smilgiuose įteka Uterna ir Taurė. Per kaimą teka ir Nendrynės upelis.

Kaimo vardo kilmė

1852 m. valstybinio Smilgių kaimo plane pažymėtas upelis Smilga; nuo pastarojo vandenvardžio kilęs kaimo vardas. Vietos gyventojai kirčiuoja pirmąjį vietovardžio skiemenį.

Istorija

Smilgiai paminėti 1590 m. priskyrus juos Krivonių kuopinio susirinkimo centrui, taip pat 1744 m. Gegužinės parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. minimas palivarkas ir kaimas. Palivarką (1 sodyba, 1 gyventojas) valdė M. Sinkevičienė. Šiam palivarkui priklausė Smilgių kaimas (9 sodybos, 43 gyventojai). Kaime buvo karčema, kurioje gyveno žydo J. Šlomovičiaus 4 asmenų šeima. 1854 m. kaimas su 308,88 dešimtinės žemės priklausė valstybiniam Šilonių dvarui. Apie 1860 m. kaime gyveno 130 gyventojų katalikų. 1889 m. kaime buvo 13 sodybų, kuriose gyveno 161 gyventojas katalikas. 1897 m. kaime buvo 226 gyventojai ir 253 dešimtinės žemės. XIX a. pabaigoje išleistame Vilniaus gubernijos žemėlapyje, sudarytame A. Riabčenkos (15x20 cm dydžio), pažymėtos 5 didesnės dabartinio Kaišiadorių rajono gyvenvietės bei Smilgiai - matyt, todėl, kad tuo metu šiame kaime kirtosi keliai Kaišiadorys-Jonava-Čiobiškis. 1907 m. gyveno 238 gyventojai. 1908 m. Smilgių valstiečiai prašo juos priskirti prie Kaišiadorių parapijos (tuo metu jie priklausė Gegužinės parapijai). 1909 m. kaime buvo 35 sodybos, 201 gyventojas. Pirmojo pasaulinio karo metu Smilgiuose buvo palaidota 14 žuvusių rusų ir vokiečių kareivių. 1923 m. kaime - 36 sodybos, 203 gyventojai. Smilgiai į vienkiemius išskirstyti 1926 m. Kaime su pridėtais iš Krušonių dvaro 27,82 ha buvo 374,63 ha žemės. Didžiausio sklypo (14,71 ha) savininkė - S. Ivoškienė. Paplitusios pavardės - Ivoška, Zujus, Taparauskas. 1931 m. - 50 sodybų ir 417,42 ha žemės. 1937 m. gyveno 225 gyventojai katalikai. 1941 m. birželio 14 d. suimtas ir įkalintas ūkininkas M. Zujus. Tą pačią dieną buvo ištremta B. Misiukonienė. Antrojo pasaulinio karo pradžioje, 1941 m. birželio 25 naktį, Smilgiuose žuvo Raudonosios armijos 23 šaulių divizijos vadas generolas majoras V. Pavlovas. 1941 m. liepos 11 d. Ščebnicos kaime kartu su kitais sovietiniais aktyvistais sušaudytas Kaišiadorių grūdų sandėlio vedėjas M. Ivoška, gimęs 1908 m. Smilgiuose. 1945 m. rudenį NKVD agentas išaiškino, kad nuo tų metų vasario mėn. Smilgių gyventojo J. Zujaus namuose susitikinėja partizanų vadai Uosis (slapyvardis), Kariūnas (slapyvardis), Meška (slapyvardis), Šarūnas (slapyvardis), Žvirblis (slapyvardis) ir Milžinas (slapyvardis). 1949 m. Vilniuje sušaudytas partizanas J. Ivoška iš Smilgių. 1944-1946 m. įkalinti 6 partizanai ir 1 partizanų ryšininkė (B. Ivoškienė). 1944-1950 m. įkalinti 5 gyventojai, 1945 m. ištremta 11 gyventojų (Zujai), 1949 m. ištremti 2 gyventojai (Ivoškos), 1951 m. ištremti 8 gyventojai (Ivoškos).

1945 m. sausio 25 d. nušauti 2 kaimo gyventojai - S. Zujus ir V. Zujus. Vėliau buvo nušauta ir V. Zujaus duktė A. Zujūtė. 1945 m. vasario 12 d. Smilgiuose už ryšius su komunistais nušautas V. Ambrazevičius iš Medinų kaimo. 1945 m. vasario 24 naktį nušautas Smilgių gyventojas, Palomenės apylinkės sekretorius J. Zujus. Abu pastarieji sovietiniai aktyvistai palaidoti Smilgių kapinėse. 1947 m. kaime buvo 47 sodybos, 250 gyventojų, 1959 m. - 230 gyventojų, 1970 m. - 167 gyventojai, 2000 m. - 3 sodybos, 5 gyventojai. Yra kapinės.

Iš Smilgių kilusi dailininkė Eleonora Ivoškaitė (1918-2006; palaidota Smilgių kapinėse).

Yra duomenų, kad anksčiau Smilgių kaime, buvusios giraitės griovyje, iš visų pusių apsuptas vandens buvo apie 2 m aukščio akmuo Šleivys.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 166-167.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos