Žiūrėti kodą

[[Vaizdas:Sprastis.jpg|100px|thumb|left|Sprąstis. [[Žiežmariai]]. Piešė Kristina Tokarevienė.]]

'''Sprąstis (šparutis, šparukas)''' – medinė [[Staklės|staklių]] dalis, skirta audiniui įtempti, kad audžiant nesiaurėtų ir nelaužytų [[Skietas|skieto]]. Skiriami du sprąsčių tipai. Pirmojo tipo sprąsčiai sudaryti iš dviejų viena prie kitos prigludusių ir virvute surištų lentelių. Lentelių galuose įtaisytos storos metalinės adatos, kuriomis sprąsčiai įkabinami į [[Audeklas|audeklą]]. Sprąsties ilgis pagal audžiamojo [[Audeklas|audeklo]] plotį nustatomas, atstūmus nedidelę užšovą. Antrojo tipo sprąsčiai sudaryti iš dviejų viena į kitą suleistų ir tarpusavyje kaišteliu sutvirtintų medinių lentelių. Sprąsčiai prailginami, ištraukiant vieną lentelę iš kitos. Sprąsčių matmenys priklauso nuo jų paskirties: audžiant lovatieses, buvo naudojami ilgesni (60-70 cm), audžiant [[Rankšluostis|rankšluosčius]] – trumpesni (36-40 cm). Sprąsčiai dažnai puošiami raižytais ornamentais. Sprąsčiuose kartais buvo įbrėžiami jų padirbimo metai, autoriaus arba savininkės inicialai.

''Šparučiai (sprąsčiai) – kad [[Skietas|skieto]] kraštų neišveržtų. Šparučius pirko Jiezne. Juos gamino vietiniai amatininkai'' ([[Anglininkai]]).


































== Literatūra ==
<small>
* Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 104; 
* Tallat-Kelpšaitė Niunkienė G. Audimo staklių raida Lietuvoje // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, XIV (I), 1974, p. 93. 
</small>
[[Kategorija: Etnografija]]
[[Kategorija: Kaišiadorių etnografinis žodynėlis]]