Spragilas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Spragilas. Rumšiškės. Piešė Kristina Tokarevienė.


Spragilas – medinis javų kūlimo įrankis. Spragilo kotas – spragilyčia būdavo apie 140-180 cm ilgio, storis jo buvo toks, kad būtų galima apimti ranka. Jis buvo daromas iš lengvesnio medžio – eglės, rečiau lazdyno. Jungtuvas buvo dirbamas iš virvės (linų ar kanapių) arba odos. Buoželė (daužtuvas) būdavo apie 30–80 cm ilgio, apskritas, padirbtas iš kietesnio, storesnio medžio (ąžuolo, skroblo, beržo, lazdyno). Spragilus pasidarydavo patys valstiečiai. Kuldavo vyrai ir moterys klojime rudenį, bet kūlimas dažnai užtrukdavo iki žiemos.

Kai kuriose apylinkėse buožės galas apsiuvamas „suktos“ odos gabalu ir prie jo pririšama jungas; tą odos gabalą vadina „apsiuva“ (Kruonis). Čia kotas ir čia kotas. Du pagaliukus surišdavo virve (Žasliai). Diktas į lašinius, silpnas į spragilą (Žiežmariai).













Šaltiniai

  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 445. Žižliauskaitė L. Tautosaka. Etnografinių daiktų paaiškinimai. 2004 m. L. 13.

Literatūra

  • Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 103;
  • Dundulienė P. Žemdirbystė Lietuvoje: nuo seniausių laikų iki 1917 metų // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, t. 5, 1963, p. 215;
  • Elisonas J. Lietuvių sodiečių technikos žodyno mėginimas // Archyvum Philologicum. Kn. 3. – Kaunas, 1932. - P. 135.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos