Stafka (stapka, stafkė, stavka, karunka)

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Stafka. Panerių k., Paparčių sen. Piešė Kristina Tokarevienė.
Pagalvių užvalkalai su stafkomis. Smilgių k., Palomenės sen. 2008 m. R. Gustaičio nuotr.

Stafka (stapka, stafkė, stavka, karunka) – prie užvalkalo, rankšluosčio prisiuvamas papuošimas. Būdavo austas, nertas arba megztas (virbalais arba vąšeliu). Vyravo mezgamos vašeliu, dažniausiai baltų siūlų. Audžiamos audimo staklėmis vienspalvės ar margos, dažniausiai dviejų spalvų – baltos ir raudonos, baltos ir mėlynos ir pan. Taip pat, tik rečiau, būdavo ir pirktinės stafkos. Kadangi kaimo sodybos gerajame kambaryje visą laiką būdavo paklota lova, tai ant jos padėtose 2-3 pagalvėse būdavo įsiūtos tokios pačios, vienodos stafkos.

In užvalkalus siūnasi. Būna stafkos ir megztos. Ir austos, išrinktos. Būna išrinktos gėlėmis. Parinkinėtos stafkos kitaip atrodo (Lomeniai). Stapkos vąšeliu nerta, baltų pirktinių siūlų, maždaug 10-20 cm pločio juostelė, kuria papuošdavo siuvamų užvalkalų pagalvėms galus (Vilūnai).

Šaltiniai

  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 445. Žižliauskaitė L. Tautosaka. Etnografinių daiktų paaiškinimai. 2004 m. L. 29;
  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 598. Taraškevičienė V. Etnografinių sąvokų paaiškinimai. Vilūnų k., Kruonio sen. 2005 m. L. 8;
  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 561. Žižliauskaitė L. Kalendoriniai ir šeimos papročiai, etnografinių daiktų aiškinimai, tautosaka. 2004 m. L. 15.

Literatūra

  • Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 104-105.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos