Stakauskas Juozapas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
J. Stakauskas 1968 m. Nuotrauką pateikė Kazys Misius.
Kazokiškių bažnyčia ir jos klebonas Juozapas Stakauskas. Vinjetė iš albumo „Kaišiadorių vyskupija. 1957“.

Stakauskas Juozapas (1900 m. rugpjūčio 24 d. Deksnės k., Mielagėnų valsč. - 1972 m. kovo 2 d. Vilniuje, palaidotas Žaslių bažnyčios šventoriuje) - kunigas, istorikas.

Turinys

Biografija

1912 m., baigęs Mielagėnų dviklasę mokyklą, įstojo į Švenčionių gimnaziją; 1918-1922 m. mokėsi Vilniaus ir Marijampolės gimnazijose. Vysk. J. Matulaičio paskatintas, J. Stakauskas išvyko į Austriją ir Insbruko universitete 1923-1926 m. studijavo teologiją. Vėliau (1926-1930) Vienos universitete pagrindinis jo studijų dalykas buvo istorija, šalutinis – filosofija ir klasikinė lotynų kalba. 1926 m. J. Stakauskas buvo įšventintas kunigu. Vokiečių k. parašė disertaciją „Lietuva ir Vakarų Europa XIII amžiuje“ ir ją apgynęs gavo istorijos mokslų daktaro vardą. Šios disertacijos pagrindu 1934 m. Kaune buvo išleista to paties pavadinimo knyga lietuvių k. Grįžęs į Lietuvą, J.Stakauskas Semeliškėse dirbo vikaru, 1932-1934 m. mokytojavo Marijampolės, Kauno gimnazijose. Mokytojaudamas Marijampolėje, jis gyveno Petro Armino gatvės 1 name, kur iš to namo savininko Vinco Akelio nuomojosi vieną kambarį. 1934 m. jis paskiriamas Kauno centrinio valstybės archyvo vedėju, 1939 m. – Vilniaus Valstybinio archyvo direktoriumi (iki 1944 m.). Vokiečių okupacijos metais J. Stakauskas saugojo senuosius archyvo aktus. Jis slėpė ir išgelbėjo keliolika žydų. Po karo kunigavo Gelvonuose, Kazokiškėse, o 1957 m, nusipirkęs namelį Žasliuose (Vilniaus g. 64), persikėlė čia gyventi, tapo Žaslių bažnyčios altarista. Būnant Gelvonų klebonu, jį sekė KGB, tačiau represijų išvengė. 1959-1970 m. jis buvo Kauno kunigų seminarijos profesorius (dėstė bažnyčios istoriją, rusų ir vokiečių kalbas), be to, kurį laiką klebonavo Krivonyse.

1995 m. rugsėjo 14 d. LR Prezidento dekretu apdovanotas Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Rašytinis palikimas

Jo rankraštinį palikimą sudaro 15 tomų neskelbtų raštų („Žaslių parapijos istorija“, dviejų dalių (2500 puslapių) veikalas „Katalikų bažnyčios istorija“, biografinės apybraižos apie vysk. Juozapą Kuktą, arkivyskupą Teofilių Matulionį ir kt.).

J. Stakausko atsiminimai apie Antaną Baranauską paskelbti: Juozapas Stakauskas // Lietuvos TSR Mokslų akademija. Literatūra ir kalba. T. XIX. Antanas Baranauskas / parengė R. Mikšytė. - Vilnius: „Vaga“, 1986. - P. 441-442.

Šaltiniai

  • Lietuvos centrinis valstybės archyvas. F. 362. Ap. 2. B. 105. Petro Armino gatvė. L. 21. Vinco Akelio nuomininkų sąrašas. Marijampolė, 1932 m. lapkričio 16 d.
  • Lietuvos ypatingasis archyvas. F. K-1. Ap. 58. B. P-15854. Stebėjimo byla. L. 86. Smėlių MVD rajono skyriaus viršininko jaun. leit. I. Bureneikos raštas Lietuvos SSR MVD I spec. skyriaus viršininkui leit. Vaigauskui. Visiškai slaptai. 1953 m. lapkričio 13 d.

Literatūra

  • Gaigalaitė A. Istorikas, kunigas, skriaudžiamųjų globėjas // XX amžius. - 2001 rugpjūčio 17, p. 4; rugpjūčio 24, p. 7, 12;
  • Kantoravičienė E. Slėptuvė archyve // Ir be ginklo kariai / sudarytoja S. Binkienė. – Vilnius: leidykla „Mintis“, 1967 – P. 46-53;
  • Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. - Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. - P. 120-121;
  • Šinkūnaitė J. Globėjai pasakoja // Ir be ginklo kariai / sudarytoja S. Binkienė. – Vilnius: leidykla „Mintis“, 1967 – P. 53-59 (perspausdinta iš „Tiesos“, 1967 m. balandžio 9 d.);
  • Žirnauskas J. Juozas Stakauskas // Ir be ginklo kariai / sudarytoja S. Binkienė. – Vilnius: leidykla „Mintis“, 1967 – P. 59-60.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos