Steponavičus Bernardas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Steponavičius Bernardas (slapyvardis Milžinas). (1920 m. Pagirių kaime, Rumšiškių valsčiuje - 1994m. Kaišiadoryse) - partizanų A rinktinės štabo viršininkas, A rinktinės vado pavaduotojas, politinis kalinys.

Marijonos ir Aleksandro Steponavičių šeimoje augo septyni vaikai: šeši sūnūs ir viena dukra. Ganydamas su piemenimis gyvulius, B. Steponavičius išmoko skaityii, todėl pradėjęs lankyti pradžios mokyklą iš karto buvo perkeltas į antrą skyrių. Vėliau baigė Kaišiadorių amatų mokyklą, Kaišiadorių progimnaziją. Pabaigęs mokslus pradėjo dirbti Žaslių valsčiaus mokesčių inspektoriumi. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai iš darbo išėjo ir nuėjo tarnauti pas ūkininką Adomą Šimonį. Netrukus sukūrė šeimą.

1944 m. sugrįžus Raudonajai Armijai, ima slapstytis nuo mobilizacijos, tačiau rugjūčio mėn. NKVD kareiviai jį suranda namie. Suimamas ir vežamas į Rumšiškes, tačiau ties Kaspariškių kaimu nusprendžia iš vežimo pabėgti. Sugrįžęs namo nusprendė rimčiau slapstytis. 1944 m. rudenį į jų namus atėjus partizanų būrio vadui Pranui Petkevičiui-Kariūnai, nusprendžia įsilieti į jų gretas. Gavo užduotį su rašomąja mašinėle užšifruotai surašyti partizanų sąrašus.

Netrukus davė partizano priesaiką. Matyt dėl didelio ūgio gavo Milžino slapyvardį. Nuo 1945 m. sausio mėn. ima vadovauti būriui, o nuo 1946 m. sausio mėn. tampa kuopos vadu. Tų pačių metų balandžio 13 d. paskiriamas A rinktinės štabo viršininku ir rinktinės vado pavaduotoju, ryšio tarp Tauro ir Didžiosios Kovos apygardų būrio vadu.

1945 m. liepos mėn. įvykdė vežamų žmonių į Sibirą gelbėjimo operaciją. 1945 m. pradžioje jo būriui priklausė 15 partizanų.

Netrukus B. Steponavičius, kaip ir dauguma Didžiosios Kovos apygardos vyrų pateko į Juozo Markulio-Erelio ir Viktoro Pečiūros-Griežto pinkles. Iš jų 1947 m. vasario mėn. gavo padirbtus dokumentus Vyto Stepaičio pavarde, apsigyveno Vilniuje, įsidarbino lėlių teatre sandėlininku.

1947 m. liepos 4 d. Vilniuje suimtas. Lapkričio 22 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas 25 metams lagerio. Kalėjo Vorkutoje. 1956 m. rugpjūčio 19 d. bausmė sumažinta iki 12 m., paleistas. Grįžo į Lietuvą.

Šaltiniai

  • Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 43204/3.

Literatūra

  • Abromavičius S., Kasparas K., Trimonienė R. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. - Kaunas: Naujasis lankas, 2007. - P. 396-398, 666.
  • Aukštaitijos partizanų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 1 d. - Vilnius: Vaga, 1996. - P. 834, 848, 853.
  • Aukštaitijos partizanų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 3 d. - Vilnius: Margi raštai, 2001. - P. 726, 832, 834.
  • Aukštaitijos partizanų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 4 d. - Vilnius: Margi raštai, 2004. - P. 553, 554, 608.
  • Laisvės kovotojų prisiminimai / sud. R. Kaunietis. 7 d. 2 kn. - Vilnius: Margi raštai, 2010. - P. 117, 130, 131, 133, 137, 138, 144.
  • Lozoraitis V. Kaišiadoriečių kančių keliai. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 1999. P. 63.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos