Stosiūnas (Stasiūnas) Bronius

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bronius Stosiūnas.
Bronius Stosiūnas (kairėje), Bronislava Stosiūnienė (dešinėje) su vėliau Raudonosios armijos karių nužudytais Panevėžio gydytoju S.Mačiuliu ir jo žmona (viduryje).
Broniaus Stosiūno šaržas. Autorius Leizeris Kaganas („Sekmadienis“, 1932 m., Nr. 17 (268)).

Stosiūnas (Stasiūnas) Bronius (1897 m. sausio 8 d. Dzenkūniškio k., Semeliškių valsč., Trakų apskr. – 1946 liepos 2 d. Južnouralske, Rusijoje) – spaudos darbuotojas, literatas, pedagogas, visuomenės veikėjas, pirmasis Trakų apskrities viršininkas.

Baigė Semeliškių pradžios mokyklą, Trakų mokytojų seminariją. 1905 m. pradėjo rašyti į įvairius laikraščius. Nuo 1906 m. iki 1915 m. dirbo „Šaltinio“ redakcijoje, pradžioj redaktoriaus pavaduotoju, vėliau redaktorium. Pirmojo pasaulinio karo metais mokytojavo Semeliškėse. 1907-1919 m. buvo Krikščionių demokratų partijos narys. Vėliau iš šios partijos išstojo. 1918 m. gyveno Vilniuje, dalyvavo atkuriant Pavasarininkų organizaciją, kurį laiką redagavo leidinį „Pavasaris“, taip pat iki tų metų pabaigos dirbo „Tėvynės Sargo“ ir „Ūkininko“ redakcijose. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kuomet vaidinimai buvo viena geriausių priemonių kelti tautiškajam susipratimui, Stosiūnas ėmėsi rašyti kaimo scenai pritaikytų veikalėlių. Parašė „Magdutė – vargonininko duktė“, „Kvailą supras – aklą pažins“, „Naujas kelias“, „Atsimerkė akys“ ir „Du monologu“. Tie vaizdeliai buvo labai plačiai kaimuose vaidinami. Stosiūnas savo raštus pasirašinėjo Bronius, Bronius Semeliškietis, Krumplys, Br. St., Dzenkūnas ir kitaip.

1919 m. vasario 13 d. paskiriamas Trakų apskrities viršininku. 1920 m. rugpjūčio 6 d. B. Stosiūnui pavesta vykti į Vilnių organizuoti miliciją Vilniaus mieste. Iš Vilniaus išvykus bolševikams, Stosiūnas paskirtas pirmuoju Vilniaus miesto ir apskrities viršininku. 1922 m. su kitais organizavo ir redagavo „Policijos žinias“. 1925-1926 m. buvo Šiaulių miesto ir apskrities viršininkas. Vėliau dirbo apskrities viršininku Panevėžyje, Ukmergėje, Alytuje ir kt. Vokiečių okupacijos metais vadovavo metrikacijos skyriui. Nuo 1943 m. aktyviai veikė pogrindinėje organizacijoje „Kęstutis“. 1945 m. suimtas, nuteistas 10 m. lagerio, kalintas Rusijos lageriuose, kur ir mirė. Išleido eilėraščių rinkinį vaikams „Čir vir vir pavasaris“ (1910), scenos veikalų, vertė iš rusų k. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 2-ojo laipsnio medaliu, Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu, Šaulių žvaigžde.

Kaišiadorių kapinėse palaidota B. Stosiūno pirmoji žmona Adelė Stosiūnienė-Przeorskaitė.

Literatūra

  • Bronius Stosiūnas (Stasiūnas) // Atsimenantys Kaišiadorys: atsiminimų rinkinys / autorė, sudarytoja ir redaktorė Marija Marcevičienė. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2007. - P. 154;
  • Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. - Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. - P. 122;
  • Keblaitis A. Bronius Stosiūnas // Lietuvos aidas. – 1934 birželio 16, p. 7;
  • Lietuvos policija. 1918-1928 / red. I. Tomašauskas. I dalis. – Kaunas: V. R. M. Piliečių apsaugos departamento leidinys, 1930. – P. 10-12;
  • Šnirienė-Stasiūnaitė V. Mano tėvo likimas // Atsimenantys Kaišiadorys: atsiminimų rinkinys / autorė, sudarytoja ir redaktorė Marija Marcevičienė. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2007. - P. 155-159.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos