Stovai (varstotas)

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Stovai (varstotas) – audimo staklės. Staklės susideda iš keliolikos konstrukcinių dalių: du rėmų šonai; 4 ar 2 skersiniai; 8 ar 6 klynai; metmenų velenas, dažniausiai su dantyta buože; audeklo velenas, gembė – audeklo stalas; lenta – audėjos kėdė; muštuvai su skietu; nytys, balanos, nyčių turėklai, bruzguliai, pakojos. Audžiant dar buvo naudojama šaudyklė, skietas, sprąstis, o metmenis į stakles įriesti – riestuvas (rietka). Staklių aukštis vidutiniškai 165-180 cm, rėmų šonų ilgis 160-180 cm, staklių rėmų plotis 110-120 cm. Būdavo dviejų tipų: pilno rėmo ir pusstaklės. Pusstaklių viršutinės šonų dalys nesijungia su priekiniais statiniais ir nėra skersinio, kuris jungtų du viršutinius šonus. Staklės visada būdavo statomos šviesiausiame gryčios kampe. Dažniausiai audžiama nuo kovo pabaigos iki Joninių („Nuo šv. Jono – šienapjūtė, nėra kada austi“, Žasliai, Paparčiai).

Stovų dalių pavadinimai: šonus jungia štangai. Šonus su štangomis sutvirtina klyneliai. Atsisėda ant lentelės. Metmenis apvynioja ant velenėlio, tarp jų yra balanos. Veleno gale yra dantytas medinis ratukas. Ratuką prilaiko kriūkelis. Seniau nytys kabėjo ant bruzgulių, o dabar parištos ant velenėlio. Muštuvai, skietas, pakojos, nytys, šaudyklė, joje šeiva, velenėlis audeklui suvynioti (Stabintiškės). Stovai buvo, sesuva mano da ir dabar audžia (Kaugonys (kaimas)). Stakles gamino staliai iš uosio medžio. Žiežmariuose buvo stalius Tarasevičius, kuris ir darydavo stakles (Vladikiškės).

Šaltiniai

  • Lietuvos istorijos instituto Etnografijos skyriaus archyvas. B. 86. Etnografijos užrašai. Medžiagą surinko V. Milius 1958 m. birželio mėn. etnografinėje ekspedicijoje Vievio, Kaišiadorių ir Jiezno r. L. 46;
  • Lietuvos istorijos instituto Etnografijos skyriaus archyvas. B. 90. Tekstilė ir audiniai. Surinko G. Niunkienė 1958 m. L. 27;
  • Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus Tarmių archyvas. Įrašas LK014002. Kaugonys, Paparčių apyl. Originalo savininkas: Lietuvių kalbos institutas. Įrašė A. Vidugiris,1991 m. įrašas LK 014002.

Literatūra

  • Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 107;
  • Glemžaitė M. Verpimo ir audimo tradicijos Lietuvoje // Iš lietuvių kultūros istorijos. T. 1. – Vilnius, 1958. - P. 217;
  • Nenartavičiūtė E. Naminių audinių gamyba XX amžiaus pirmajame-ketvirtajame dešimtmetyje // Paparčių ir Žaslių apylinkės / sud. J. Mačiokienė. – Kaišiadorys: Kaišiadorių etninės kultūros centras, 1997. - P. 287-288;
  • Tallat-Kelpšaitė Niunkienė G. Audimo staklių raida Lietuvoje // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, XIV (I), 1974, p. 91-92.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos