Stovynė (stajalka)

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Stovynė. Pūstakiemio k., buv. Žaslių sen. Piešė Kristina Tokarevienė.

Stovynė (stajalka) – buvo naudojama dar nemokantiems vaikščioti vaikams. Stovynę sudaro dvi lentelės, kurių viršutinėje išpjauta skylė tokio dydžio, kad joje įstatytas vaikas galėtų laisvai judėti. Viršutinė lentelė keturiomis kojelėmis sujungta su kita panašaus dydžio lentele. Stovynės aukštis – 37–42 cm, viršutinė lentelė – apie 34x38 cm, apatinė – apie 38x46 cm dydžio. Viršutinei stovynės daliai dažnai būdavo naudojamas seno ratelio ratas. Stovynėje įstatytas vaikas būdavo paliekamas ilgesniam laikui tais atvejais, kai motina būdavo užsiėmusi namų ruoša, verpimu arba audimu.

Buva lenta, in tą lentą skylė padaryta ir keturi pagaliai (keturių pirštų storumo pagaliai). Kur vaikas stovėdavo, tai kartais ratelio viršų išmušdavo, katras jau nenaudojamas ir taip daro. Kartais medį apsuka medžiaga, kad vaikas neužsigautų in medį. Kas neturi ratelio, tai vienoj pusėj lentos apibrėžia, kaltu iškala, sujungia, kraštus sukala. Ne kiekvienas vyras galėjo stovynę padaryti (Būbliai).




Šaltiniai

  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 445. Žižliauskaitė L. Tautosaka. Etnografinių daiktų paaiškinimai. 2004 m. L. 13;
  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 561. Žižliauskaitė L. Kalendoriniai ir šeimos papročiai, etnografinių daiktų aiškinimai, tautosaka. 2004 m. L. 36.

Literatūra

  • Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 108;
  • Lietuvos etnografijos bruožai. – Vilnius, 1964. - P. 456-457;
  • Vyšniauskaitė A. Lopšiai ir kitos vaikų auginimo priemonės // Iš lietuvių kultūros istorijos. T. II. – Vilnius, 1959. - P. 305-306.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos