Strazdas Kazimieras

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
(Skirtumai tarp versijų)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 
Eilutė 3: Eilutė 3:
  
 
Lietuviškai skaityti išmokė tėvas namuose ir 12 m. sulaukusį 1876 m. pasiuntė mokyti vaikų į Laukstenių kaimą. Bemokant vaikus 1881 m. jį pasikvietė į savo parapiją kun. [[Gimžauskas Silvestras|Silvestras Gimžauskas]], tuo metu vikaravęs Vidiškėse. Čia mokėsi vargonininku. Perrašinėdavo spausdintinėmis raidėmis [[Gimžauskas Silvestras|S. Gimžausko]], A. Baranausko eilėraščius. 1883 m. kartu su [[Gimžauskas Silvestras|S. Gimžausku]] persikėlė į Kietaviškes. Kun. [[Gimžauskas Silvestras|S. Gimžauskas]] ir čia rūpinosi lietuvybės stiprinimu, gaivinimu. K. Strazdui buvo pavesta aprūpinti naujai įsteigtą ''Raudono škaplieriaus'' (Kristaus kančios) broliją lietuviškomis knygomis. Iš Rygos gaudavo daug „Aušros“ numerių. Nuėjęs į [[Žiežmariai|Žiežmarius]] atsiimti pašto (buvo atsiųstas laikraštis „Aušra“) vos neįkliuvo, bet pašto valdininkas neatkreipė dėmesio į siuntinio turinį ir jį atidavė. Kitą kartą vėl [[Gimžauskas Silvestras|S. Gimžausko]] vardu paštu gavo iš Rygos siuntinį, kuriame buvo 70 „Aušros“ egz. (Nr. 4) vokuose su adresais, bet be pašto ženklų. Lietuviškos spaudos iš klebonijos pasiimdavo knygnešiai kietaviškėnai [[Grybauskas Motiejus|Motiejus Grybauskas]], Česonis, iš [[Žasliai|Žaslių]] - [[Kumeliauskas]] ir kt. Užrašinėjo tautosaką ir melodijas. 1884 m. kun. [[Gimžauskas Silvestras|S. Gimžauskas]] perkeltas į Valkininkus. Strazdas apsigyveno Ceikiniuose (Ignalinos r.), vargonininkavo, slaptai mokė vaikus lietuviškai skaityti, rašyti, giedoti. Parengė rankraštinį elementorių spausdintinėmis raidėmis (po spaudos draudimo panaikinimo, 1905 m., elementorių išleido Vilniuje). Knygnešių atneštas knygas slėpdavo savo namuose. Nuo 1891 m. vargonininkavo Palūšėje. 1901 m. įsigijo nedidelę spaustuvę. Spausdino lietuviškas knygas ir laikraščius. Lenkų okupacijos metais buvo „Garso“ atsakingas redaktorius. 1922 m. lenkų valdžios suimtas. Už užstatą iki teismo paleistas, pasitraukė į Kauną. Dirbo spaustuvėse, bendradarbiavo spaudoje. Nuo 1939 m. kovo 1 d. paskirta 75 lt valstybinė pensija kaip pasižymėjusiam asmeniui.
 
Lietuviškai skaityti išmokė tėvas namuose ir 12 m. sulaukusį 1876 m. pasiuntė mokyti vaikų į Laukstenių kaimą. Bemokant vaikus 1881 m. jį pasikvietė į savo parapiją kun. [[Gimžauskas Silvestras|Silvestras Gimžauskas]], tuo metu vikaravęs Vidiškėse. Čia mokėsi vargonininku. Perrašinėdavo spausdintinėmis raidėmis [[Gimžauskas Silvestras|S. Gimžausko]], A. Baranausko eilėraščius. 1883 m. kartu su [[Gimžauskas Silvestras|S. Gimžausku]] persikėlė į Kietaviškes. Kun. [[Gimžauskas Silvestras|S. Gimžauskas]] ir čia rūpinosi lietuvybės stiprinimu, gaivinimu. K. Strazdui buvo pavesta aprūpinti naujai įsteigtą ''Raudono škaplieriaus'' (Kristaus kančios) broliją lietuviškomis knygomis. Iš Rygos gaudavo daug „Aušros“ numerių. Nuėjęs į [[Žiežmariai|Žiežmarius]] atsiimti pašto (buvo atsiųstas laikraštis „Aušra“) vos neįkliuvo, bet pašto valdininkas neatkreipė dėmesio į siuntinio turinį ir jį atidavė. Kitą kartą vėl [[Gimžauskas Silvestras|S. Gimžausko]] vardu paštu gavo iš Rygos siuntinį, kuriame buvo 70 „Aušros“ egz. (Nr. 4) vokuose su adresais, bet be pašto ženklų. Lietuviškos spaudos iš klebonijos pasiimdavo knygnešiai kietaviškėnai [[Grybauskas Motiejus|Motiejus Grybauskas]], Česonis, iš [[Žasliai|Žaslių]] - [[Kumeliauskas]] ir kt. Užrašinėjo tautosaką ir melodijas. 1884 m. kun. [[Gimžauskas Silvestras|S. Gimžauskas]] perkeltas į Valkininkus. Strazdas apsigyveno Ceikiniuose (Ignalinos r.), vargonininkavo, slaptai mokė vaikus lietuviškai skaityti, rašyti, giedoti. Parengė rankraštinį elementorių spausdintinėmis raidėmis (po spaudos draudimo panaikinimo, 1905 m., elementorių išleido Vilniuje). Knygnešių atneštas knygas slėpdavo savo namuose. Nuo 1891 m. vargonininkavo Palūšėje. 1901 m. įsigijo nedidelę spaustuvę. Spausdino lietuviškas knygas ir laikraščius. Lenkų okupacijos metais buvo „Garso“ atsakingas redaktorius. 1922 m. lenkų valdžios suimtas. Už užstatą iki teismo paleistas, pasitraukė į Kauną. Dirbo spaustuvėse, bendradarbiavo spaudoje. Nuo 1939 m. kovo 1 d. paskirta 75 lt valstybinė pensija kaip pasižymėjusiam asmeniui.
 +
 +
== K. Strazdo prisiminimai leidinyje, skirtame 40-osioms "Aušros" sukaktuvių metinėms ==
 +
<gallery>
 +
Vaizdas:Oil133.jpg|
 +
Vaizdas:Hpqscan0009.jpg|
 +
Vaizdas:Hpqscan0010.jpg|
 +
</gallery>
  
 
== Literatūra ==
 
== Literatūra ==

Dabartinė 21:17, 1 spalio 2013 versija

Kazimieras Strazdas.

Strazdas Kazimieras, Kristupo (1864 m. spalio 6 d. Strazduose - 1943 m. rugsėjo 23 d. Kaune) - vargonininkas, spaustuvininkas, knygnešys, daraktorius.

Lietuviškai skaityti išmokė tėvas namuose ir 12 m. sulaukusį 1876 m. pasiuntė mokyti vaikų į Laukstenių kaimą. Bemokant vaikus 1881 m. jį pasikvietė į savo parapiją kun. Silvestras Gimžauskas, tuo metu vikaravęs Vidiškėse. Čia mokėsi vargonininku. Perrašinėdavo spausdintinėmis raidėmis S. Gimžausko, A. Baranausko eilėraščius. 1883 m. kartu su S. Gimžausku persikėlė į Kietaviškes. Kun. S. Gimžauskas ir čia rūpinosi lietuvybės stiprinimu, gaivinimu. K. Strazdui buvo pavesta aprūpinti naujai įsteigtą Raudono škaplieriaus (Kristaus kančios) broliją lietuviškomis knygomis. Iš Rygos gaudavo daug „Aušros“ numerių. Nuėjęs į Žiežmarius atsiimti pašto (buvo atsiųstas laikraštis „Aušra“) vos neįkliuvo, bet pašto valdininkas neatkreipė dėmesio į siuntinio turinį ir jį atidavė. Kitą kartą vėl S. Gimžausko vardu paštu gavo iš Rygos siuntinį, kuriame buvo 70 „Aušros“ egz. (Nr. 4) vokuose su adresais, bet be pašto ženklų. Lietuviškos spaudos iš klebonijos pasiimdavo knygnešiai kietaviškėnai Motiejus Grybauskas, Česonis, iš Žaslių - Kumeliauskas ir kt. Užrašinėjo tautosaką ir melodijas. 1884 m. kun. S. Gimžauskas perkeltas į Valkininkus. Strazdas apsigyveno Ceikiniuose (Ignalinos r.), vargonininkavo, slaptai mokė vaikus lietuviškai skaityti, rašyti, giedoti. Parengė rankraštinį elementorių spausdintinėmis raidėmis (po spaudos draudimo panaikinimo, 1905 m., elementorių išleido Vilniuje). Knygnešių atneštas knygas slėpdavo savo namuose. Nuo 1891 m. vargonininkavo Palūšėje. 1901 m. įsigijo nedidelę spaustuvę. Spausdino lietuviškas knygas ir laikraščius. Lenkų okupacijos metais buvo „Garso“ atsakingas redaktorius. 1922 m. lenkų valdžios suimtas. Už užstatą iki teismo paleistas, pasitraukė į Kauną. Dirbo spaustuvėse, bendradarbiavo spaudoje. Nuo 1939 m. kovo 1 d. paskirta 75 lt valstybinė pensija kaip pasižymėjusiam asmeniui.

K. Strazdo prisiminimai leidinyje, skirtame 40-osioms "Aušros" sukaktuvių metinėms

Literatūra

  • Kaluškevičius B., Misius M. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904. – Vilnius: „Diemedžio leidykla“, 2004. – P. 448.
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos